Bendrovė "Fortum Heat Lietuva", pasirengusi mesti pirštinę nuo rusiškų dujų priklausomiems šilumos gamintojams, planuoja alternatyvias biokuro ir atliekų deginimo elektrines Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus zonose. Nieko nuostabaus, kad jau pasigirdo bauginimų, jog tokios elektrinės yra tikra pragaištis. Kiek juose tiesos?

Trasoje – Seimo narys

"Karmėlavos, Ramučių ir Narėpų gyventojai baiminasi, kad bendrovės "Fortum Heat Lietuva" planuojama atliekų deginimo elektrinė Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje šalia įsikūrusias bendruomenes pavers sunkiosios pramonės įkaitais", – tokio turinio pranešimus platina rinkimams besirengiantis Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas.

"Akivaizdu, kad pastačius gigantišką šiukšlių deginimo fabriką suminė tarša, sukeliama pramonės objektų ir būsimų sunkiojo transporto srautų, taps nepakeliama gyventojams", – prie M.Zasčiurinsko jungiasi Karmėlavos seniūnijos bendruomenės centro "Židinys" pirmininkas Raimundas Jokimčius. Anot jo, susidaro įspūdis, kad gyvename ne ES, o Afrikoje.

"Fortum" pripažino, kad visoje Lietuvoje degins šiukšles atliekų deginimo jėgainėse", – pareiškė M.Zasčiurinskas.

Jis teigia spaudoje perskaitęs, kad Lietuvoje planuojamos elektrinės bus panašios į veikiančią Stokholme, kurioje deginamos nerūšiuotos atliekos.

"Stokholmo elektrinės vadovams nelabai rūpi ir atliekų rūšiavimas. Kas patenka, tas ir sudeginama", – cituoja žiniasklaidą M.Zasčiurinskas.

Švedai gyvena ramiai

Lankantis atliekų deginimo elektrinėje, esančioje šalia Stokholmo, pirmiausia kilo klausimas, ar jos veikla kelia rūpesčių aplinkinių namų gyventojams. Jų daugiabučiai stūkso visai netoli elektrinės – tik už 600 metrų.

"Prieš daugiau kaip 40 metų ši ir kitos atliekų deginimo elektrinės kėlė švedų nepasitenkinimą – jie būgštavo, kad pablogės ekologinė situacija. Tačiau greitai įsitikinta elektrinių nauda ir saugumu. Dabar dėl jų nekyla jokių diskusijų", – teigė bendrovės "Fortum Corporation" vyriausiasis patarėjas Peteris Liebscheris.

"Fortum Corporation" Hiogdaleno elektrinę valdo lygiomis dalimis kartu su Stokholmo savivaldybe.

Vaikštant po elektrinės teritoriją ir jos patalpas išties nebuvo justi jokio atliekų dvoko. Šalia kaminų, iš kurių virto balti garai, įmonės valgyklos terasoje valgė darbininkai. Todėl buvome linkę patikėti P.Liebscherio žodžiais, esą aplinkiniai gyventojai niekada nesiskundė nei triukšmu, nei smarve.

Tarša pažabota

Arti elektrinės gyvenantys švedai neturi jokių privilegijų: už šilumą ir elektrą moka tiek, kiek ir kiti Stokholmo bei jo priemiesčių gyventojai. Nekilnojamojo turto kainoms elektrinės kaimynystė taip pat nedaro jokios įtakos.

Klaipėdoje nuo pavasarį ketinamos paleisti elektrinės artimiausi namai stovi beveik už kilometro. Ne arčiau nuo gyvenamųjų namų iškils ir Kauno rajono elektrinė. Ar tikrai lietuviai turėtų nerimauti labiau, negu už 600 metrų nuo elektrinės gyvenantys švedai?

P.Liebscherio teigimu, nerimauti pagrindo nėra: sudėtinga filtracijos sistema visiškai išvalo deginamų atliekų dūmus. Pelenus su sunkiaisiais metalais įrenginiai atskiria į hermetiškas talpyklas, o jos vežamos į Norvegiją, kur pavojingos atliekos utilizuojamos specialioje įmonėje. Tokių pavojingų pelenų vykstant procesui susidaro vos 1–2 proc. Kiti pelenai neutralizuojami ir vežami į sąvartynus.

Švedai, kuriems ekologijos idėjos labai svarbios, atliko kruopščius tyrimus. Jie rodo, kad iš kaminų į orą patenkantys dūmai turi daug kartų mažiau sieros, azoto junginių, anglies dioksido, kitų teršalų, nei išmeta pro elektrinę pravažiuojantys automobiliai.

Beveik neliko sąvartynų

P.Liebscheris pripažino, kad atliekų deginimas toli gražu neužtikrina itin mažų energijos kainų. Stokholmo gyventojai moka 27 centus už šilumos kilovatvalandę.

"Energijos kainos priklauso nuo rinkos, o mes esame privati pelno siekianti įmonė. Tačiau vietos ištekliai – biokuras, atliekų deginimas, kiti atsinaujinantys ištekliai – leidžia išsivaduoti nuo nevaldomų gamtinių dujų kainų priklausomybės", – argumentavo P.Liebscheris.

Kita vertus, nors šildymas švedams kainuoja nepigiai, vidutines pajamas gaunančiam piliečiui tam skirtos išlaidos tesudaro apie 5 proc. jo metinių pajamų.

Švedai labiausiai didžiuojasi, kad atliekų deginimo įmonės ir šiukšlių rūšiavimas išvadavo šalį nuo sąvartynų. Ten patenka vos procentas visų atliekų. Kai kurios energetikos bendrovės jau net priverstos importuoti šiukšles iš kitų Europos šalių.

"Tai, kad tenka įsivežti atliekų iš kitų valstybių, švedų nebaugina. Mes tai suprantame kaip paprastą pigios energijos žaliavos importą", – teigė P.Liebscheris.

Lietuvoje perdirbama vos 10 proc. atliekų, todėl per metus sąvartynuose jų susikaupia apie milijoną tonų. Iš kylančių ir besiplečiančių kalnų šiukšlių išsiskiria daug metano, aplink dideliu spinduliu sklinda dvokas.

Iškils ir Lietuvoje

Bendrovės "Fortum Heat Lietuva" generalinis direktorius Vitalijus Žuta tvirtino, kad Lietuvoje statomos elektrinės turės lygiai tokias pačias dūmų valymo sistemas kaip ir kitos "Fortum" elektrinės.

"Laikomės tokių pačių aplinkosaugos reikalavimų kaip ir visoje Europoje. O tokių elektrinių reikalavimai ypač griežti", – teigė jis.

Už 435 mln. litų jau pastatytoje ir pavasarį pradėsiančioje veikti Klaipėdos elektrinėje bus deginamas biokuras, per metus čia bus sudeginama 100–160 tūkst. tonų regiono šiukšlių ir 50 tūkst. tonų pramoninių atliekų. Elektrinė šiluma aprūpins apie 40 proc. uostamiesčio.

Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) iškilsianti elektrinė kainuos 550–600 mln. litų. Per metus joje žadama sudeginti apie 160 tūkst. tonų gyventojų atliekų ir apie 40 tūkst. tonų – pramonės. Čia pagamintos šilumos užteks daugiau kaip trečdaliui miesto. Optimistiniais skaičiavimais, Kauno rajone elektrinė pradėtų veikti 2016 m.

Tai pat įmonė turi planų pastatyti atliekų deginimo elektrinę Vilniuje.

Iš viso Europoje, kurioje aplinkosaugos reikalavimų griežtai paisoma, tokio tipo elektrinių yra apie 400.

Meras siūlo ekraną

"LEZ zonoje pastatykime didelį lauko ekraną, kuriame kasdien būtų skelbiama informacija apie oro taršą kietosiomis dalelėmis, cheminę ir kitokią taršą, elektromagnetines bangas", – siūlė verslininkams idėją Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Jo manymu, išsamiai pateikta informacija apie elektrinės poveikį aplinkai užkirstų kelią žmonėms bauginti.

V.Makūnas pastebi, kad objektyvios informacijos trūkumas yra dirva įvairioms sąmokslo teorijoms, kurios kelia įtampą tarp gyventojų ir verslo įmonių. Dar blogiau, kai žmonių emocijomis ima spekuliuoti kai kurie politikai.

"Visur reikia atsakomybės. Todėl ir naujų įmonių kūrimosi procesas turi būti toks, kad laimėtų ir verslas, ir gyventojai", – kalbėjo Kauno rajono vadovas. Jis pabrėžė, kad kiekviena įmonė turi būti steigiama laikantis nustatytų reikalavimų, atsižvelgiant į vietos gyventojų interesus.