- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per pastaruosius porą dešimtmečių Vidurio ir Rytų Europos šalių sostinės tapo patrauklios užsienio investuotojams.
Tarptautinės ir vietinės įmonės sostinėje paprastai siūlo didesnį nei vidutinį darbo užmokestį. Aukščiausio lygio vadovų darbo užmokestis Vidurio ir Ryto Europoje taip pat iš esmės skiriasi. 2016 m. rugsėjį „Paylab“ (Lietuvoje ,,Paylab“ paslaugas teikia CV-Online valdomas manoalga.lt) atliko tarptautinį darbo užmokesčio tyrimą, kurio metu buvo tirtas aukštesnės grandies vadovų darbo užmokestis devyniose Vidurio ir Rytų Europos šalyse per pastaruosius 12 mėnesių. Nustatyta, kad aukščiausio lygio vadovai didžiausią darbo užmokestį gauna Prahoje ir Bratislavoje. Na, o vadovai Baltijos šalyse gauna mažiausias pajamas.
Paprastai darbuotojai gauna didesnį darbo užmokestį sostinėje. Iš visų tyrimo šalių didžiausias pajamas darbuotojai gauna Bratislavoje, kurioje vidutinis bruto darbo užmokestis yra 1 400 EUR. Slovakijoje taip pat nustatytas didžiausias skirtumas (apie 20 proc.) tarp vidutinio šalies darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio sostinėje, palyginti su kitomis tyrimo šalimis. Reikšmingi skirtumai taip pat nustatyti Čekijoje, Kroatijoje, Vengrijoje bei Bosnijoje ir Hercegovinoje, kur darbuotojai sostinėje uždirba nuo 15 proc. iki 18 proc. daugiau nei šalies vidurkis. Mažiausi skirtumai yra Baltijos šalių sostinėse Taline, Rygoje ir Vilniuje, kur žmonės sostinėje uždirba tik apie 7 proc. daugiau nei atitinkamos šalies vidurkis. Belgrade (Serbija) darbo užmokestis yra apie dešimtadaliu didesnis nei kitose šalies vietose. Lyginant tyrimo sostines, paskutinę vietą užima Belgradas, kuriame vidutinis bruto darbo užmokestis yra 736 EUR.
Darbo užmokesčio apžvalga Vidurio ir Rytų Europos regione
Bruto darbo užmokestis sostinėje (eurais)
Bratislava – 1 403 Praha – 1 345 Budapeštas – 1 231 Zagrebas – 1 226 Talinas – 1 156 Sarajevas – 1 051 Vilnius – 920 Ryga – 894 Belgradas – 736 |
Aukščiausio lygio vadovų bruto darbo užmokestis (eurais) sostinėje
Praha – 3 980 Bratislava – 3 702 Zagrebas – 3 131 Budapeštas – 3 036 Sarajevas – 2 525 Talinas – 2 011 Belgradas – 1 828 Ryga – 1 610 Vilnius – 1 567 |
Tyrimas apima visų tipų įmonių aukščiausio lygio vadovų vidutinį darbo užmokestį sostinėje, atsižvelgiant į įmonės dydį ir pramonės šaką. Į darbo užmokestį įskaičiuojami visi priedai.
Iš visų tyrimo šalių sostinių vadovai Prahoje gauna didžiausias pajamas, vidutiniškai apie 3 980 EUR, neatskaičius mokesčių, kurios beveik tris kartus viršija vidutines pajamas Prahoje. Lyginant visas tyrimo šalis, Čekijoje nustatytas didžiausias skirtumas tarp aukščiausio lygio vadovų vidutinio darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio sostinėje. Antroje vietoje pagal įmonės vadovų pajamų dydį yra Bratislava, kurioje vidutinis darbo užmokestis siekia 3 702 EUR ir 2,6 kartus viršija vidutinį darbo užmokestį mieste. Trečioje vietoje yra Zagrebas, kuriame vidutinis aukščiausio lygio vadovų darbo užmokestis yra 3 131 EUR. Zagrebas užima aukščiausią vietą tarp Balkanų šalių, kurios įtrauktos į tyrimą. Ketvirta vieta tenka Budapeštui su 3 036 EUR dydžio darbo užmokesčiu.
Mažiausias pajamas aukščiausio lygio vadovai gauna Vilniuje (Lietuva), tik apie 1 567 EUR. Jų kolegos Rygoje (Latvija) pasiekė šiek tiek geresnį rezultatą – vidutiniškai apie 1 610 EUR. Iš trijų Baltijos šalių Taline (Estija) gaunamos didžiausios pajamos apskritai, o aukščiausio lygio vadovai uždirba vidutiniškai apie 2 010 EUR. Įdomu tai, kad lyginant tyrimo šalis, Baltijos šalyse pastebėtas mažiausias vertikalus skirtumas tarp vidutinio darbo užmokesčio sostinėje ir aukščiausio lygio vadovų pajamų: vidutinis vadovų darbo užmokestis yra tik 1,7 karto didesnis nei vidutinis darbo užmokestis sostinėje.
Aukščiausio lygio vadovai Balkanų šalių sostinėse Zagrebe, Sarajeve ir Belgrade, uždirba apie 2,5 kartų daugiau nei sostinės vidurkis. Didžiausias skirtumas yra Prahoje, kurioje vidutinis aukščiausio lygio vadovų darbo užmokestis yra tris kartus didesnis už vidutinį darbo užmokestį mieste.
Apie tyrimą
„Paylab“ darbo užmokesčio tyrimas apėmė devynias sostines: Belgradą (Serbija), Bratislavą (Slovakija), Budapeštą (Vengrija), Prahą (Čekijos Respublika), Rygą (Latvija), Sarajevą (Bosnija ir Hercegovina), Taliną (Estija), Vilnių (Lietuva) ir Zagrebą (Kroatija). Tyrimo metu analizuotos pajamos, kurias gauna šie aukščiausio lygio vadovai: regiono vadovas / direktorius, ekonomikos / finansų vadovas, generalinis direktorius, rinkodaros vadovas, pardavimo vadovas, personalo vadovas, veiklos operacijų vadovas, saugumo tarnybos vadovas, IT vadovas, kokybės ir ISO standartų atitikties vadovas, logistikos vadovas, filialo vadovas, mokyklos direktorius, leidyklos vadovas, gydymo įstaigos vadovas, techninis direktorius, vykdomasis direktorius ir gamybos vadovas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LEA: Lietuvoje nuo kovo vidurio pirmąkart sumažėjo degalų kainos
Praėjusią savaitę vidutinės degalų kainos Lietuvoje mažėjo: benzinas atpigo 0,6 proc., o dyzelinas – 1,4 procento. Pastarąjį kartą tiek benzino, tiek dyzelino vidutinės kainos buvo sumažėjusios kovo viduryje. ...
-
T. Povilauskas: Lietuvos ekonomikos augimas, palyginti su kitomis ES šalimis, atrodo gerai1
SEB bankui nekeičiant šių metų Lietuvos ekonomikos prognozės ir prognozuojant, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų augti 1,5 proc., banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad Lietuvos prognozės – vienos geriausių Europos Sąjung...
-
Užimtumo tarnyba: per penkmetį kvalifikaciją mokymuose kėlė kas trečias lietuvis
Didesnė dalis lietuvių palankiai vertina mokymąsi visą gyvenimą, tačiau tik trečdalis per praėjusius penkerius metus kėlė kvalifikaciją, rodo Užimtumo tarnybos užsakymu atlikta „Vilmorus“ gyventojų apklausa. ...
-
Valstybės pajamos per tris mėnesius augo 5,6 proc., PVM įplaukos mažėjo 1,8 proc.
Valstybės ir savivaldybių biudžetai per tris šių metų mėnesius gavo 4,06 mlrd. eurų pajamų (be Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos lėšų) – 5,6 proc. (215,8 mln. eurų) daugiau nei pernai tuo pat laiku, skelbia Finansų ...
-
A. Armonaitė su Airijos valdžia ir verslu aptars investicinės plėtros galimybes2
Airijoje viešinti ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė su potencialiais investuotojais aptars glaudesnį bendradarbiavimą technologijų srityje, pranešė ministerija. ...
-
M. Navickienė: SADM siūlo griežtomis kvotomis riboti užsieniečių įdarbinimą Lietuvoje1
Vidaus reikalų ministerijai siūlant griežtinti užsieniečių įdarbinimą Lietuvoje, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė mano, kad tarp ribojimų galėtų būti ir sugriežtinta kvota iš trečiųjų šalių įdarbinamiem...
-
Uostamiestyje bedarbių skaičius mažėja2
Uostamiestyje pernai užregistravo beveik 21 tūkst. miestiečių, ieškančių darbo, tačiau iki šios dienos bedarbių sumažėjo kone perpus. Moterys darbinosi į paslaugų, administravimo darbo vietas, o vyrų grupėje dominavo pramoninių pas...
-
M. Navickienė: galime tikėtis, kad minimali mėnesinė alga viršys 1 tūkst. eurų
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad 2025 m. minimali mėnesinė alga (MMA) turėtų viršyti 1 tūkst. eurų. Tačiau, anot jos, diskusijos dar vyksta ir dėl to turi sutarti socialiniai partneriai, o vėliau sprendimą g...
-
Banko analitikai nekeičia šių metų Lietuvos BVP prognozės – augs 1,5 proc.1
SEB bankas nekeičia šių metų Lietuvos ekonomikos prognozės – bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų augti 1,5 proc., o 2025 metais – 2,8 procento. ...
-
Prasideda pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimas
Ketvirtadienį prasideda vienas svarbiausių procesų žemės ūkyje – pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimas. ...