Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje – pacientų eilės. Vieni atvežti greitosios, kiti laukia priimamajame. Skubios pagalbos skyriaus vadovas jau svarsto, kad reikia didesnių patalpų.

„Pacientų srautas yra nuolat didėjantis. Kai pradėjome dirbti čia prieš septynerius metus, mums atrodė, kad skyrius yra pakankamai didelis ir jo užteks į perspektyvą bent dešimtmečiui. Tačiau dabar, po septynerių metų darbo, matome, kad pacientai į mūsų Priėmimo skyrių netelpa“, – problemą išdėstė vadovas Kęstutis Stašaitis.

Pacientų skaičiai iškalbingi: „Priėmimo skyriuje pradėjau dirbti 2006 m. Tuo metu mes per parą turėjome 56 pacientus. Šiuo metu skyriuje per parą vidutiniškai apsilanko 230 pacientų“, – skaičiavo K. Stašaitis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Jei situacija neskubi ir nekelia pavojaus gyvybei, Kauno klinikose vidutiniškai laukti tenka apie keturias valandas. Medikai sako, kad nebūtų taip blogai, jei žmonės atvažiuotų tik kai iš tiesų reikia.

„Atvažiavo pacientas dėl mėlynų kojų. Kai gydytojas pradėjo servetėle valyti kojas, jos pabalo. Tiesiog jos buvo nešvarios. Kojinės nudažė, suteikė to mėlynumo ir žmogus sunerimo, dėl ko pamėlo jo kojos“, – kuriozinį atvejį prisiminė K. Stašaitis.

Panaši situacija ir su greitąja pagalba. Žmonės kviečiasi medikus dėl sunkiai suvokiamų priežasčių. „Tokių, kaip supūliavusios auskaro skylės, nulūžusio nago, nudegimo saulėje. Na, tikrai tai nėra greitosios kvietimui“, – vardijo keisčiausias priežastis Greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerinės administratorė Daiva Jaškienė.

Vos trečdalis kvietimų – būtinoji skubioji pagalba. Kad be reikalo nevažinėtų, greitosios dispečeriai ėmėsi konsultuoti žmones telefonu. „Konsultuoja dispečeris pagal savo kompetenciją. Jeigu tos kompetencijos ribos jau viršijamos, tada jungia su pamainos gydytoju. Tai dalis kvietimų yra patariamieji“, – apie tai, kaip tvarkosi su bereikalingais iškvietimais, sakė D. Jaškienė.

Atvažiavo pacientas dėl mėlynų kojų. Kai gydytojas pradėjo servetėle valyti kojas, jos pabalo. Tiesiog jos buvo nešvarios.

Specialistai mato ryškėjančią tendenciją – jaunimas nebesupranta, kam kokios gydymo įstaigos skirtos, kam reikalingos poliklinikos ar šeimos gydytojai.

„Turime tokių pacientų, kai klausiame, kas jūsų šeimos daktaras ir kur jūs prisirašę, sako: aš čia esu prisirašęs, pas jus. Tai skamba kaip anekdotas, deja, tokių situacijų yra“, – pasakojo Skubios pagalbos skyriaus vadovas.

„Jaunimo tokia tendencija, kad jiems reikia čia ir dabar. Jie nepasigilina, kur prisirašę, kokioje poliklinikoje, kas jų šeimos gydytojas, bet jiems pagalbos reikia čia ir dabar“, – svarstė priežastis D. Jaškienė.

Visgi kalbinti kauniečiai sako, kad stengiasi bet kada į ligoninę nevažiuoti, nes ilgas laukimas eilėse atbaido.

„Jeigu negalėčiau paeiti, jeigu jausčiau, kad mano organizmas yra kritinės būklės – temperatūra aukšta ar pan., tai taip, aš tada kreipčiausi“, – sakė Laisvės alėjoje kalbintas vyrukas.

„Pavyzdžiui, koja lūžtų, pirštas, o jei darbe toks dalykas atsitiktų, tai tikrai važiuočiau“, – sakė kitas.

„Jeigu tikrai skubi pagalba, jeigu man tuo momentu tikrai blogai, tada aš skambinu ir atvažiuoja skubi pagalba“, – aiškino vyresnio amžiaus moteris.

Medikai sako, kad medicininių paslaugų poreikis didėja greitai, o resursai – ne. Situacija blogėja, kai kitos grandys neveikia. Pavyzdžiui, kai vizito pas šeimos gydytoją tenka laukti ne vieną mėnesį. Žmonės tuomet ieško gydytojų ten, kur išmano, arba ten, kur pagalbą gali gauti 24 valandas per parą.

Medikai prašo dabar, atliekant rudens darbus, pavyzdžiui, ką nors pjaustant, naudoti elementarias saugos priemones, nes itin padaugėjo nelaimėlių, kurie susižaloja dėl neatsargumo.