Vizitai pas ligonius pamažu nyksta iš gydytojų darbo praktikos

Jei sergi – gulėk lovoje, nesikelk, o apie lauką nė nesvajok. Tai žinome nuo vaikystės, kalame į galvą mūsų vaikams susirgus. Vadinasi, ir į polikliniką eiti nevalia: reikia kviestis gydytoją į namus. Tačiau šeimos gydytojai šiandien turi daugybę argumentų, kodėl net ir sergantis žmogus turėtų ateiti pas juos. Lietuvos gydytojų sąjunga vizitus pas ligonius laiko atgyvena, o jei jie yra neišvengiami – reikalauja sumokėti papildomai. Bent iš dalies, kaip yra Latvijoje ir Estijoje.

Trys argumentai – prieš

Šaltasis metų laikas – peršalimo ligų sezonas. Prie gydytojų kabinetų – dar ilgesnės ligonių eilės. Vienas sloguoja, čiaudi, kitas kosti. Kitas negaluoja, netgi karščiuoja. Trečias atėjo recepto vaistams nuo didelio kraujospūdžio ir bijo, kad neužsikrėstų.

„Kviečiau gydytoją į namus, bet patarė ateiti pačiai – kraujo tyrimams paims, plaučius peršvies“, – pasakojo Kauno Kalniečių poliklinikos pacientė, laukianti eilėje prie gydytojos kabineto. Kita tvirtino nuo gripo pasveikusi be gydytojo pagalbos: eiti į polikliniką neturėjo jėgų, todėl gulėjo lovoje, gėrė daug vaistažolių arbatos, vitaminų. „Kam varginti gydytoją, jei žinai, kuo sergi ir tereikia išsigulėti?“ – samprotavo pensinio amžiaus moteris.

„Gydytojas, nuėjęs pas ligonį į namus, vien iš pokalbio ne visada gali nustatyti ligą. Tokia paslauga nebus visavertė. Labai dažnai reikia ir tyrimų, ir specialistų konsultacijų“, – konstatavo Kauno Kalniečių poliklinikos vyr. gydytoja Virginija Gailienė. Šeimos gydytojas esant neaiškiai situacijai gali vadovautis tik savo žiniomis ir intuicija.
Tai – pirmas argumentas, dėl ko gydytojai neskuba pas ligonius.
„Būna žmonių, kurie blogai jaučiasi, bet visą dieną dirba. Baigę darbą važiuoja ne į polikliniką, o namo ir kviečiasi šeimos gydytoją. Arba vaikšto karščiuodami į darbą kelias dienas ir tik ligai susikomplikavus kviečiasi gydytoją į namus“, – antrą argumentą, dėl ko turėtų būti panaikinti gydytojų iškvietimai, nurodė Kauno Dainavos poliklinikos Šeimos skyriaus vyresnioji ordinatorė Vanda Ganusauskienė.
Trečias argumentas tas, kad gydytojai turi labai daug pacientų ir biurokratinio darbo, todėl priversti labai skubėti. Ligoniai tai supranta, gydytojų iškvietimų į namus skaičius kasmet mažėja.

Nustatyti iškvietimų kriterijai

„Tačiau jei ligonis šaukiasi – kaip galima neiti?“ – stebėjosi Kauno centro poliklinikos vyresnioji bendrosios praktikos gydytoja Alvyda Gesaitienė.
„Gydytojai visuomet eina į namus pas tuos ligonius, kuriuos kankina stiprus skausmas, kai ligonio kūno temperatūra būna didesnė kaip 38,5 laipsniai ar mažesnė kaip 36 arba kankina liga, dėl kurios žmogus negali atvykti į polikliniką. Pavyzdžiui, sutrikusi psichika ir kyla grėsmė pacientui bei aplinkai, sutrikęs judėjimas po traumų“, – aiškino Kauno Dainavos poliklinikos vyr. gydytojas Giedrius Andziukevičius.
Dainavos poliklinikos pacientai savo gydytojo vizito gali tikėtis nuo 7.30 ryto iki 20 val. Netgi šeštadieniais nuo 9 iki 15 val. „Taip pat galimi vakariniai vizitai, kai sveikatos būklė grėsminga. Šie vizitai poliklinikoje registruojami nuo 14 iki 19 val. ir tuomet pas ligonius eina budintis šeimos gydytojas“, – patikino poliklinikos vadovas G.Andziukevičius.
„O pas mus dar stagnacija – dirbame kaip seniau, einame pas visus, kurie kviečia. Net automobilius tam tikslui nuomojame. Svarstėm, ar nevertėtų vizitams į namus paskirti vieno gydytojo, bet juk ligonį geriausiai pažįsta būtent jo šeimos gydytojas. Jis žino, kokiomis lėtinėmis ligomis jo pacientas serga, jam lengviausia nustatyti staiga paūmėjusią ligą,“ – kalbėjo Kauno Šančių poliklinikos vyr. gydytoja Zita Česnavičienė.
Šančiai – vienas seniausių Kauno mikrorajonų, jo gyventojai – taip pat vieni vyriausių mieste. Natūralu, kad jie serga daugiau nei jauni. „Vien neįgalių žmonių mūsų rajone gyvena daugiau kaip du tūkstančiai, tai kaip jų nelankysi namie? Taip ir einame, važiuojame ne tik gavę iškvietimus, bet ir savo iniciatyva lankome, jei pacientas ilgiau kaip tris dienas karščiuoja ir vaistai nepadeda, nekalbant apie nevaikštančius žmones, naujagimius“, – kalbėjo gydytoja Z.Česnavičienė.

Kviečia, bet nelaukia

Naujagimiai – privilegijuoti pacientai. Visų Kauno poliklinikų gydytojai bei slaugytojos be jokių atsikalbinėjimų juos kelis kartus aplanko pirmą jų gyvenimo mėnesį. Ligonius namie lanko ir specialistai, reikalui esant, į namus atvažiuoja laborantai paimti kraujo, atlikti kitų tyrimų. Gydytojai nesikrato savo pareigų, jei ligonis ilgai serga, yra neįgalus ir tikrai neturi galimybių atvykti į polikliniką.
Tačiau gydytojams apmaudu, kai nuėję randa užrakintas laiptinės duris, jei namas aptvertas aukšta tvora, kieme – piktas šuo. „Pasitaiko, kad ligonis, nesulaukęs gydytojo, išėjo į parduotuvę arba sergantis vaikas paliktas vienas, o jo gydyti be suaugusiųjų sutikimo negalima“, – pasakojo Kalniečių poliklinikos vyr. gydytojos pavaduotoja Regina Gaigalienė.

Sukūrė specialią tarnybą

Kauno Šilainių poliklinikoje veikia Pagalbos namuose tarnyba. Joje dirba vaikų, vidaus ligų, bendrosios praktikos gydytojai ir geriatras, taip pat bendruomenės ir bendrosios praktikos slaugytojai. Jie eina namo pas ligonius, kai šie dėl ūmių ligų negali atvykti į polikliniką. Taip pat pas tuos, kuriems nustatytas specialus poreikis slaugai arba nuolatinei priežiūrai, kai jų būklė pablogėja ir jiems reikalinga būtinoji medicinos pagalba, taip pat pas naujagimius iki mėnesio.
„Įkūrus tarnybą šeimos gydytojų vizitų į namus poreikis sumažėjo perpus. Gydytojai turi daugiau galimybių teikti visavertes paslaugas savo pacientams poliklinikoje. Kai ligonis į namus kviečia gydytoją, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiame, ką pasiūlyti: greitąją medicinos pagalbą, siųsti tarnybos ar šeimos gydytoją“, – komentavo Šilainių poliklinikos vyr. gydytojo pavaduotoja Danutė Giedrienė.
Pagal apylinkės gydytojo paskyrimus Pagalbos namuose tarnybos bendrosios praktikos ar bendruomenės slaugytojai paima laboratorinius tyrimus. Medicinos pagalbą po poliklinikos darbo valandų, poilsio, švenčių dienomis jos pacientams teikia Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Priėmimo skyrius.

Gydytojų sąjunga tebekovoja

Lietuvos gydytojų sąjunga, prieš pusantrų metų stojusi ginti savo narius nuo papildomo, bet papildomai neapmokamo darbo, tebekovoja už jų interesus. „Didžiojoje Britanijoje arba Vokietijoje staiga susirgęs ligonis kviečiasi greitąją medicinos pagalbą arba, jei būklė nėra sunki, sėda į automobilį ir važiuoja į gydymo įstaigą. Ir Lietuvoje siūlome įdiegti tokią praktiką. Jei jai nepritariama, už gydytojų iškvietimus į namus reikalaujame mokėti papildomai“, – kovingai nusiteikęs kalba gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas.
Ši finansinė našta turėtų kristi ne ant ligonių, bet ant ligonių kasų pečių. Šančių poliklinikos vadovės Z.Česnavičienės nuomone, simbolinis iškvietimo apmokestinimas, kaip yra Latvijoje ir Estijoje, gal ir būtų naudingas. Tai atpratintų žmones nuo piktnaudžiavimo. Būtinoji medicinos pagalba sergantiems žmonėms turi būti suteikta bet kur ir bet kada. Kam šią funkciją skirti – nebe ligonių reikalas.