- Dovilė Bubnienė, psichologė, psichoterapijos praktikė, Vyrų linijos konsultantė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Psichologinės krizės, kai kada įvardijamos kaip psichikos sveikatos ar emocinės krizės, yra situacijos, kai asmuo patiria ūmų ir be galo stiprų psichologinį sukrėtimą ar emocinę sumaištį. Šias krizes gali sukelti įvairūs veiksniai, įskaitant asmeninius, tarpasmeninius ar išorinius įvykius.
Sutrikdo gebėjimus
Psichologinės krizės dažnai sutrikdo žmogaus gebėjimą veiksmingai susidoroti su situacijomis, spręsti sunkumus, nes sukelia ypač sunkių emocijų ir negatyvių minčių. Šios krizės gali sukelti itin stiprių nerimo, depresijos, panikos, pykčio, sumišimo jausmų ar net minčių apie savęs žalojimą ar savižudybę.
Gyvendami visi patiriame įvairių psichologinių krizių. Kai kurios jų gali pasitaikyti kiekvieno iš mūsų gyvenime. Individualus asmens psichologinis atsparumas nemažai lemia, kaip jas patirsime ir įveiksime (arba ne). Konsultuodama klientus bemaž kasdien su tuo susiduriu. Trumpai apžvelgsiu dažniausiai vyrų gyvenime pasitaikančias psichologines krizes. Šias krizes gali sukelti įvairūs veiksniai ir jos gali pasireikšti įvairiais būdais. Vyrų linijos telefonu iš visos Lietuvos skambinantys vyrai anonimiškai pasakoja apie tai.
Daugiausia išgyvenimų vyrams sukelia santykių problemos. Tai ir sunkumai partnerystėje, santuokoje, skyrybų klausimai, taip pat santykiai su kitais artimaisiais, vaikais. Šeimoje kyla nemažai iššūkių, kuriuos tenka įveikti, išmokti derintis prie kitų šeimos narių, neretai kai ko atsisakyti. Nesiklostantys santykiai, neištikimybė kelia didelių emocinių sunkumų. Šie iššūkiai gali turėti didelį poveikį vyrų psichikos sveikatai.
Dovilė Bubnienė / Asmeninio archyvo nuotr.
Spaudimas patirti sėkmę
Didelę įtaką psichikos sveikatai daro ir su darbu susijęs stresas, spaudimas daugiau dirbti ir uždirbti, būtinai patirti sėkmę ir kilti aukštyn, karjeros pokyčiai ar darbo praradimas. Tai išties gali sukelti stiprių psichologinių krizių, dėl kurių gali atsirasti nepasitikėjimas savimi, netgi nerimas ir depresija.
Didžiausių išgyvenimų žmonės patiria dėl artimųjų netekčių ir kilusio sielvarto. Tai kelia kančią, dažnai labai sunku priimti pokyčius po artimojo netekties, tad tokiu atveju vyrams taip pat prireikia emocinės paramos, palaikymo, o neretai ir rimtesnių įveikos strategijų, tokių kaip psichoterapija ar net medikamentinis gydymas. Problema, kad vyrai labiau linkę kančią malšinti alkoholiu, tai veda ir prie priklausomybių.
Kai kurie vyrai gali susidurti su klausimais apie savo tapatybę, gyvenimo tikslą ir prasmę. Nerasdami atsakymo ir ramybės, patiria daug įtampos ir nerimo. Dažnai tai atsitinka sulaukus vidutinio amžiaus. Tuomet gali būti priimami impulsyvūs ir neapgalvoti sprendimai, dėl kurių vėliau taip pat gali kilti sudėtingų išgyvenimų, gėdos, kaltės ir kitų jausmų.
Ne visada yra lengvi vyrams ir tėvystės iššūkiai: tėčiai gali susidurti su sunkumais auklėjant vaikus, tariantis dėl taisyklių su vaikų mama, gali patirti dvejonių, įskaitant netinkamumo jausmą. Kai kada labai sunku yra subalansuoti darbą ir šeimos gyvenimą, kai reikia vienodai daug prisidėti ir finansine prasme, ir vaikų priežiūros ar buities klausimais.
Depresija vyrai taip pat serga, tačiau dažniau ji lieka neatpažinta, nes vyrams ji reiškiasi per didesnį dirglumą, pyktį ir rizikingą elgesį.
Liga ar fizinė negalia
Vyrai patiria sunkumų susidūrę su liga ar fizine negalia. Tai kelia baimės, pykčio, nesaugumo dėl ateities jausmų. Labai rimtos sveikatos problemos, tokios kaip vėžio diagnozė ar lėtinė liga, gali atimti galimybę aktyviai veikti darbo rinkoje ir asmeniniame gyvenime. Dėl to gali ištikti stipri psichologinė krizė. Turintys sveikatos problemų vyresni vyrai, ypač sendami, gali jausti izoliaciją ir vienišumą. Socialinių ryšių ir artimų draugysčių palaikymas gali tapti sudėtingesnis, o tai prisideda prie patiriamo krizės ir bejėgiškumo jausmo.
Depresija vyrai serga taip pat, tačiau dažniau ji lieka neatpažinta, nes vyrams ji reiškiasi per didesnį dirglumą, pyktį ir rizikingą elgesį. Vyrai patiria ir įvairių nerimo sutrikimų, deja, vengdami kreiptis į psichologus ar psichoterapeutus, netenka galimybės tinkamai su jais susitvarkyti. Tai gali lemti įvairių socialinių situacijų vengimą, dėl to sumažėja pasitikėjimas savimi, savivertė. Didėja nusivylimas, mažėja socialinis ratas, dėl to patiriama psichologinė krizė.
Tokią krizę vyrams gali sukelti ir artimoje aplinkoje patiriamas smurtas. Nuolatinis žeminimas, nuvertinimas, patyčios. Apie tai vyrams vis dar sunku dalytis, egzistuoja didelė stigma.
Neretai vyrai, norėdami numalšinti patiriamus psichologinius ir emocinius išgyvenimus, renkasi psichiką veikiančias medžiagas. Deja, toks pasirinkimas gali sukelti priklausomybės ligų ir dar labiau paaštrinti psichologines krizes.
Be abejo, šis vyrų patiriamų krizių sąrašas nebaigtinis. Labai svarbu, man regis, pažymėti, kad visuomenės lūkesčiai ir stereotipai apie vyriškumą kartais gali atgrasyti vyrus ieškoti pagalbos ar kalbėti apie savo patiriamas emocines problemas. Tačiau, ištikus psichologinei krizei, būtina kreiptis profesionalios pagalbos. Draugai, šeimos nariai ir psichikos sveikatos specialistai gali suteikti vertingos informacijos ir pagalbos, siekiant susitvarkyti su iššūkiais. Būtina suprasti, kad pagalbos ieškojimas yra stiprybės, o ne silpnumo požymis. Psichologinių krizių įveikimas leis vyrams sustiprėti ir pagerinti bendrą gyvenimo kokybę.
Primename, kad Vyrų linijos tel. +370 670 00 027 darbo dienomis 10–14 val. vyrus iš visos Lietuvos nemokamai konsultuoja psichologai, psichoterapeutai, teisininkas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Per didelis cholesterolio kiekis kraujyje gali prišaukti nerimo sutrikimus ar depresiją?6
Naujausias tyrimas atskleidžia, kad didelis cukraus vartojimas ir riebalų kiekis kraujyje gali jus panardinti į depresiją. ...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti22
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai22
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Ši problema vadinama „santykių žudike“: gali virsti ne tik panieka, bet ir smurtu
Santuokos konsultantė išskyrė vieną pagrindinį ženklą, kuris parodo, kad santykiai veda tiesiai į skyrybas. ...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Psichologė: vis mažesnius vaikus slegia sunkios mintys7
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su tokiomis sunkiomis mintimis, kaip baimė, nerimas, vienatvė, savižala ar net savižudybė, amžius jaunėja. Kasdien vien šiomis temomis įvyksta per 30 vaikų ir paauglių poka...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...