- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Anksčiau pati gana daug šaukdavau ant savo dukrų norėdama, kad jos suprastų, ką noriu pasakyti. Šaukiau, nes erzino, kad manęs negirdi, kad nesielgia taip, kaip aš norėčiau. Šaukiau, nes neturėjau energijos“, – prisipažįsta lektorė, konsultantė Eglė Kislovski, nutarusi pati ieškoti išeičių ir padėti kitoms mamoms.
Ieškančioms atsakymų
Mintis sukurti intesyvų kursą „Prašau, mama, nešauk“ E. Kislovski gimė pabaigus psichologijos ir humanistinės pedagogikos studijas žinomos lektorės ir psichologės Marinos Targakovos Kazachstane įkurtame Taikomųjų dvasinių technologijų institute, kuriame yra panašus kursas „Mama, nešauk“.
„Supratusi, kad aš – mama, kuri šaukia, labai stengiausi keistis ir spręsti šią problemą – daug mokiausi ir taikiau žinias kasdienybėje. Dabar mano pirmagimėms dvynukėms jau keturiolika metų ir, nustojus šaukti, santykiai su vaikais tapo visiškai kitokie – reikšmingai geresni“, – šypsosi Eglė.
Kurso „Prašau, mama, nešauk“ kūrėja Eglė daug mokėsi, baigė gausybę skirtingų kursų, mokyklų, keliaudama po pasaulį, išklausė daugybę paskaitų ir seminarų. Kazachstane atradusi mamoms skirtus kursus „Išmintinga mama“ ji suprato, kad to mamoms iš tikrųjų labai reikia.
„Mamos linkusios burtis ir ieškoti atsakymų, padėsiančių joms būti geresnėmis savo vaikams. Tačiau jeigu mamai nuolat trūksta energijos, jeigu ji gyvenime rinkosi netinkamus dalykus, yra pernelyg kontroliuojanti ir mano, kad viską žino geriausiai, jeigu ji neišgyveno, neišjautė savo vaikystės scenarijų ir patirčių, nekuria darnių santykių su vyru, labai tikėtina, kad ji bus nerami, nes turės pernelyg daug kuo pasirūpinti. Na, o kiekviena mama žino, kad vaikai reikalauja tikrai daug mūsų dėmesio. Todėl ir nusprendžiau organizuoti kursą, kuris padėtų mamoms gauti reikiamų žinių ir suprasti svarbių dalykų, padėsiančių kurti visai kitokį santykį iš pradžių su savimi, o tada neišvengiamai – ir su savo vaikais“, – dalijasi E. Kislovski.
Supykę tėvai reikalauja pagarbos ir nesupranta, kaip vaikai drįsta jų neklausyti. Visa tai nekuria jokio santykio.
Eglė pasakoja, kad, dirbdamos su savimi, stebėdamos save, mamos gali gilinti santykius su savo vaikais – kurti nuoširdų, šiltą ryšį. Tokia motinystė, kai netrūksta svarbių žinių, neabejotinai dovanoja ir daugiau džiaugsmo.
Kodėl mamos šaukia?
Pasak Eglės, dažna šaukimo priežastis – mamos energijos trūkumas: ji dirba, rūpinasi daugybe dalykų ir dėl to yra išsiblaškiusi.
„Jeigu mama turi ne tik rūpintis vaiku, bet ir finansiškai išlaikyti šeimą, tai kelia itin didelę įtampą. Jeigu vaikas tiesiog nori dėmesio, pervargusiai mamai gali atrodyti, kad jis lipa ant galvos ir neleidžia pailsėti, todėl ji rėkia, pyksta“, – pasakoja kurso „Prašau, mama, nešauk“ sumanytoja.
Jos teigimu, dar viena dažna šaukimo priežastis – noras, kad vaikai mūsų klausytų, kad jie darytų tai, ką jiems sakome. „Norime viską kontroliuoti, nes manome žinančios geriausiai, todėl vaikui keliame didelių lūkesčių. Mamos sako: „Šimtą kartų kartoju, o jie negirdi, išgirsta tik tada, kai pradedu rėkti.“ Šaukiama tam, kad vaikas greičiau padarytų tai, ką jos nori. Mamos taip pat šaukia todėl, kad joms taip tiesiog natūraliai išeina, o tai vyksta dėl jų vaikystėje patirtų scenarijų ir matyto jų tėvų elgesio. Dažnai šaukimas tampa toks įprastas, kad jo nebepastebima, net nesuvokiama, kad šaukiama“, – pastebi E. Kislovski.
Eglė Kislovski. Asmeninio arch.nuotr.
Eglė priduria, kad šaukiama ir dėl jaučiamo nepasitenkinimo aplinka ir, apskritai, mus supančiu pasauliu. Nors tai, atrodytų, visiškai nesusiję su vaiku, jis tampa dirgikliu, tarsi suteikiančiu galimybę išsirėkti, paleisti emocijas.
Keistis, kol nevėlu
E. Kislovski teigimu, vaikai mokosi stebėdami mus, jie seka mūsų pavyzdžiu. Kol jie maži, ypač iki penkerių metų amžiaus, mokosi visko iš aplinkos. Taip jie tarsi sugeria vaikystėje matytus scenarijus, kurie labai akivaizdžiai matyti paauglystėje ir dar vėlesniu gyvenimo laikotarpiu.
„Dažnai girdime tėvus skundžiantis, kad sunku susikalbėti su paaugliais, todėl tėvai ir šaukia. Tačiau tai rezultatas to, ką vaikai matė ir patyrė ankstyvoje vaikystėje. Supykę tėvai reikalauja pagarbos ir nesupranta, kaip vaikai drįsta jų neklausyti. Visa tai nekuria jokio santykio. Taip auga asmenybės, kurios, atėjus laikui, taip pat žalingai augins ir savo vaikus. Tai tarsi užburtas ratas, kai nuolat ieškoma laimės ten, kur jos neįmanoma rasti. Kokius vaikus mes auginame? Ką norime užauginti? Juk kiekvienas svajojame apie nuostabius, tobulus vaikus, tiesa? Vis dėlto rezultatas dažnai nebūna toks, kokio trokštame. Todėl svarbu mokytis ir keistis, kol dar nevėlu“, – dalijasi Eglė.
„Kiekviena mama savyje turi didžiulės vidinės jėgos ir energijos. Šią jėgą galima išreikšti šaukimu arba meile. Mamos renkasi pačios. Ką jų pasirinkimas lems, jos pamatys, kai vaikas taps paaugliu, vėliau – brandžiu žmogumi. Tai, kaip mes elgiamės su savo vaikais dabar, lemia visą jų gyvenimą. Kiekvienas vėliau pamatysime, ką sukūrėme. Šios žinios – itin svarbus pagrindas, leisiantis kurti tai, kas gražu ir prasminga“, – tikina E. Kislovski.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Per didelis cholesterolio kiekis kraujyje gali prišaukti nerimo sutrikimus ar depresiją?6
Naujausias tyrimas atskleidžia, kad didelis cukraus vartojimas ir riebalų kiekis kraujyje gali jus panardinti į depresiją. ...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti22
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai22
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Ši problema vadinama „santykių žudike“: gali virsti ne tik panieka, bet ir smurtu
Santuokos konsultantė išskyrė vieną pagrindinį ženklą, kuris parodo, kad santykiai veda tiesiai į skyrybas. ...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Psichologė: vis mažesnius vaikus slegia sunkios mintys7
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su tokiomis sunkiomis mintimis, kaip baimė, nerimas, vienatvė, savižala ar net savižudybė, amžius jaunėja. Kasdien vien šiomis temomis įvyksta per 30 vaikų ir paauglių poka...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...