M.Bradley uždirbtais pinigais dalijasi su kitais

2007-11-27 11:00:00
Arijus Žakas
Teksto dydis:
Spausdinti

Kauno „Žalgirio“ kapitoną Tanoką Beardą pakeitęs amerikietis Michaelas Bradley vos tik atvykęs į Lietuvą pateko į įvykių sūkurį. 28 metų 208 cm ūgio vidurio puolėjas per savaitę sužaidė penkerias rungtynes, nė vienose iš jų nepelnydamas mažiau nei 11 taškų.

Tačiau krepšinis – tik viena M.Bradley gyvenimo pusė. Savo talentu ir sunkiu darbu sugebėjęs užsidirbti pinigų, amerikietis nepamiršta ir skurdžiai gyvenančių vaikų. Dėl jų M.Bradley įkūrė labdaros fondą.

p>– Atvykote į Lietuvą ir po paros jau žaidėte principines rungtynes su Vilniaus „Lietuvos rytu“. Kaip tuomet jautėtės?
– Nors buvau labai pavargęs, pirmosios rungtynės Lietuvoje buvo įsimintinos. Išbėgęs į aikštę pamiršau nuovargį, susitelkiau, gavau dozę adrenalino ir sužaidžiau gana neblogai.
– Atrodo, kad per savaitę pritapote komandoje?
– Jaučiuosi gerai. Dar reikia laiko, kad priprasčiau prie ekipos. Vaikinai žino mano galimybes, suprantu 75 procentus komandos žaidimo. Tik reikia daugiau treniruočių ir viskas bus gerai. Man labai padeda Marcusas Brownas, DeJuanas Collinsas ir Marko Popovičius. Jie viską paaiškina, stengiasi, kad jaučiausi patogiai ir padeda išspręsti paprastas problemėles, pavyzdžiui, kur geriausiai pavalgyti.
– Kokį įspūdį jums padarė „Žalgirio“ ekipa?
– Esame talentinga komanda. Turime daug krepšininkų, galinčių pataikyti iš toli. Gynyboje dar turime nedidelių problemų. Aš kol kas ne visada ginuosi teisingai, nes nespėjau suprasti komandos žaidimo. Tačiau rungtyniaudami nacionaliniame čempionate, Baltijos lygoje, suprasime vienas kitą vis geriau ir geriau.
Kovojame labai pajėgioje Eurolygos grupėje, todėl bus nelengva. Bet esame pasirengę kautis ir stengsimės iškovoti kiek įmanoma daugiau pergalių.
– Kokios mintys buvo užplūdusios, kai antrąją gyvenimo Lietuvoje dieną patyrėte traumą?
– Buvo baisu. Smarkiai skaudėjo koją, todėl pamaniau, kad trauma bus labai rimta. Išsigandau, jog nebegalėsiu žaisti, teks grįžti namo į JAV ir visą sezoną praleisti besigydant traumą. Ačiū Dievui, nieko baisaus nenutiko. Šaldžiau koją ir po kelių valandų jau galėjau palengva vaikščioti, kitą dieną atlikome tyrimus, kurie patvirtino, kad sužeidimas nesunkus.
– Debiutavote Eurolygoje, Lietuvos ir Baltijos lygose. Ką apie jas galite pasakyti?
– Visos lygos yra labai pajėgios. Gali atrodyti, kad tik Eurolygoje žaidžiamas aukščiausio lygio krepšinis, bet tai nėra tiesa. Lietuvos ir Baltijos čempionatuose taip pat vyksta atkakli kova. Esame viena geriausių komandų Lietuvos ir Baltijos lygose, todėl visi varžovai nori kuo atkakliau mums pasipriešinti. Privalome visada būti budrūs ir pasirengę.
– Ką galite pasakyti apie pagrindinį kauniečių varžovą „Lietuvos rytą“?
– Tai pajėgi Eurolygos komanda. Žinau, kad dar ne sykį kovosime su vilniečiais šį sezoną, todėl galėsime išsiaiškinti, kuri ekipa pajėgesnė. Mūsų sirgaliai sukūrė puikią atmosferą, jeigu jie taip sirgs už mus per visas namų rungtynes, bus nuostabu.
– Ką žinojote apie Lietuvą, kai pasirašėte kontraktą su „Žalgirio“ klubu?
– Sužinojęs, kad žaisiu „Žalgiryje“, pirmiausiai prisėdau prie kompiuterio ir pradėjau ieškoti informacijos apie miestą, komandą, lygas, kuriose ji žaidžia. Visada prieš rungtynes ieškau informacijos apie priešininkų komandą, krepšininkus. Noriu žinoti, su kuo kovosiu ir ko galima tikėtis.
Dar nespėjau pamatyti viso miesto, buvau Laisvės alėjoje, „Akropolyje“, o daugiausiai laiko praleidžiu namuose. Esu pakankamai užimtas, nes vos tik atvykęs į Lietuvą per savaitę sužaidžiau penkerias rungtynes. Laukiu, kada bus šiek tiek laisvesnio laiko ir galėsiu pamatyti daugiau jūsų šalies, nuvažiuoti prie jūros.
Nesitikėjau, kad Lietuvoje visą laiką taip šalta. Jau žinau, kad kuo toliau, tuo bus tik šalčiau, bet per vėlu kažką keisti (juokiasi).
– Minėjote, kad, svarstydamas „Žalgirio“ pasiūlymą, konsultavotės su buvusiu žalgiriečiu Robertu Packu ir lietuviu Dariumi Songaila. Kokie ryšiai jus sieja su šiais žaidėjais?
– Mūsų su Robertu yra tas pats agentas. Gynėjas labai gerai atsiliepė apie komandą ir teigė, jog Kaunas yra tikras krepšinio miestas. Darius buvo mano komandos draugas Sakramento „Kings“ klube. Jis papasakojo apie šalį, miestą, komandą, organizaciją. Sužinojęs dviejų patikimų žmonių nuomonę, nesunkiai priėmiau sprendimą.
– Sezoną pradėjote Vokietijoje. Kodėl palikote Berlyno ALBA komandą?
– Treniravausi su ALBA maždaug tris mėnesius. Susidarė nepalanki situacija. Komandos treneriai manė, kad esu kitoks žaidėjas. Supratau, kad daug laiko turėsiu praleisti ant atsarginių suolo, todėl agentas pradėjo ieškoti naujos komandos. Išsiskyrėme draugiškai, nes nenorėjau būti atsarginiu žaidėju.
Džiaugiuosi, kad palikau Berlyno ekipą ir atvykau čia. Galėjau ramiai sėdėti ant suolo Vokietijoje ir pasiimti neblogą sumą pinigų, bet noriu žaisti ir mėgautis žaidimu. Sprendimas vykti į aukšto lygio Eurolygos komandą – puikus mano karjeros posūkis.
– Vokietijos spauda pranešė, kad netikote treneriui, nes buvote nepasirengęs sezonui ir tinginiavote. Ar tai tiesa?
– Nežinojau apie tai (juokiasi). Pirmą kartą girdžiu, kad tinginiavau ir buvau prastos sportinės formos.
– Ar žinote, kad „Žalgirio“ įžaidėjas DeJuanas Collinsas yra rungtyniavęs ALBA komandoje?
– Taip, apie jį girdėjau dar būdamas Berlyne. Kalbėjome su DC (Disi, taip komandos draugų yra vadinamas D.Collinsas – red.) apie buvusią komandą, krepšininkus, kurie ten rungtyniavo. Turime keletą bendrų pažįstamų.
– Paskutinius karjeros NBA sezonus aikštėje pasirodydavote labai retai. Ar tai ir lėmė sprendimą ieškoti laimės Europoje?
– Galėjau rinktis iš kelių variantų. Turėjau pasiūlymų dalyvauti NBA komandų treniruočių stovyklose. Bet norėjau sugrįžti į aikštę ir mėgautis krepšiniu. Jaučiau, kad krepšinis tampa darbu, o ne mėgstamu užsiėmimu, todėl nutariau vykti ten, kur galėčiau daug laiko praleisti aikštėje. Paskutinį NBA sezoną iš tiesų žaisdavau labai mažai.
– Nors NBA rungtyniavote nedaug, jūs uždirbdavote maždaug milijoną JAV dolerių. Europoje jūsų atlyginimas turbūt mažesnis?
– Pinigai nėra tokie svarbūs. Per penkis sezonus NBA užsidirbau pakankamai, be to, mano alga Europoje taip pat nėra maža. Noriu žaisti krepšinį, jaustis patogiai ir tęsti krepšininko karjerą. Jeigu gaučiau NBA komandos pasiūlymą, galbūt nuspręsčiau grįžti, bet kol kas man patinka Europoje.
NBA rungtyniauja geriausi pasaulio atletai, ten daugiau žaidžiama vienas prieš vieną. Europoje žaidėjai labiau juda aikštelėje, dažniau atiduoda kamuolį komandos draugams ir yra pakankamai aukšto meistriškumo. Man labiau patinka Europos krepšinis. Nesu galingas atletas, mėgstu perduoti kamuolį komandos draugams. Žaisdamas stengiuosi naudotis ne tik fizinėmis savybėmis, bet ir kitais sugebėjimais.
– Nuo pat karjeros NBA pradžios kasmet pakeičiate bent po vieną komandą. Kodėl taip nutinka?
– NBA komandos mėgsta keistis žaidėjais, o to kontroliuoti neįmanoma. Tai – verslas ir niekas neklausia žaidėjų nuomonės.
Ispanijoje man patiko ir būčiau sutikęs grįžti į tą pačią komandą, tačiau gavau daug geresnių pasiūlymų, todėl nutariau pakeisti klubą. Negaliu sakyti, kad man labai patinka nuolat keisti komandą ir gyvenamąją vietą, bet tokia yra krepšininko duona. Norėčiau rasti vietą, kurioje galėčiau likti bent keliems metams. Galbūt Kaunas ir yra toji vieta.
– Esate įkūręs savo vardo vaikų rėmimo fondą. Kaip ir kokią veiklą vystote?
– Kartu su žmona įkūrėme labdaros fondą, kuris suteikia skurdžiai gyvenantiems vaikams galimybę stebėti krepšinio rungtynes nemokamai, o per Kalėdas dovanojame jiems dovanėles. Ši programa skirta vaikams, kurie neturi galimybės nusipirkti bilieto ir pamatyti aukščiausio lygio krepšinį.
Kalbėjome su žmona, kad, jai atvykus į Lietuvą, fondo veiklą galima bus tęsti čia. Visur, kur esu žaidęs, stengiausi padėti vaikams. Tai darau ne dėl religijos. Tiesiog noriu padėti prastai gyvenantiems vaikams. Man gyvenime labai pasisekė, krepšinis padėjo užsidirbti pinigų ir nejausti jokių materialinių sunkumų. Todėl noriu padėti tiems, kuriems ne taip gerai sekasi.
– Papasakokite apie savo šeimą.
– Su Ellen auginame dvejų metų dukrytę Taylor Rose. Susituokę esame penkerius metus. Ilgai gyvenome kartu, todėl labai sunku būti be savo mylimų žmonių, jau pasiilgau jų. Greitai mano šeima atvyks į Lietuvą, o po to vyksime Kalėdų atostogų į JAV.
Gyventi kartu su šeima yra daug geriau. Žaidžiu krepšinį dėl šeimos, komandos ir savęs. Šeima yra mano pirmoji meilė, o krepšinis – antroji.