Pastarosiomis savaitėmis V. Zelenskis intensyviai keliauja telkdamas paramą savo šaliai. Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms labai trūksta šaudmenų ir joms sunkiai sekasi stabdyti rusų karinį puolimą sausumoje.

V. Zelenskis, sakydamas įžanginę kalbą susitikime Albanijoje, padėkojo Balkanų šalių vadovams už karinę ir humanitarinę paramą per dvejus karo metus, tačiau pabrėžė, kad fronte vis dar trūksta atsargų.

„Matome šaudmenų tiekimo problemas, kurios turi įtakos padėčiai mūšio lauke“, – sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad jo administracija yra suinteresuota ateityje surengti Ukrainos ir Balkanų šalių gynybos pramonės forumą.

Tai jis sakė praėjus kelioms valandoms po to, kai antradienį vėlai vakare atvyko į Albaniją dalyvauti Ukrainos ir Pietryčių Europos aukščiausiojo lygio susitikime. Tai pirmas jo vizitas į šią Balkanų šalį nuo Rusijos invazijos pradžios.

Trečiadienį susitikęs su Albanijos ministru pirmininku Edi Rama (Edžiu Rama), Ukrainos prezidentas sakė, kad abi šalys svarsto galimybę toliau bendradarbiauti gynybos srityje.

„Nuo pat pirmųjų plataus masto invazijos dienų Albanija rėmė Ukrainą kovoje už laisvę ir teritorinį vientisumą“, – socialiniame tinkle „X“ parašė V. Zelenskis.

„Šiandien taip pat aptarėme Ukrainos gynybos poreikius ir galimą bendrą ginklų gamybą“, – pridūrė jis.

Skubiai reikia pagalbos

Albanija, NATO narė nuo 2009 metų, aktyviai remia Ukrainą, tačiau viešai apie ginklų tiekimą Kyjivui beveik nekalbėjo.

Šį mėnesį lankydamasis Albanijoje JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) gyrė Tiranos paramą Ukrainai.

„Tai buvo viena pirmųjų šalių, kurios prasidėjus Rusijos agresijai siuntė karinę pagalbą Ukrainai – ginklus, šaudmenis, minoms atsparias transporto priemones – ir šiuo metu yra viena iš dešimties šalių, teikiančių didžiausią pagalbą Ukrainai ir paramą saugumui, skaičiuojant vienam gyventojui“, – sakė A. Blinkenas.

Matome šaudmenų tiekimo problemas, kurios turi įtakos padėčiai mūšio lauke.

Tiranos aukščiausiojo lygio susitikime dalyvavo visų Balkanų šalių vadovai, įskaitant Serbijos prezidentą Aleksandarą Vučičių, Kroatijos ministrą pirmininką Andrejų Plenkovičių ir Kosovo prezidentę Vjosą Osmani (Viosą Osmani).

Tačiau Serbija atsisako taikyti sankcijas Rusijai, o Ukraina niekada oficialiai nepripažino 2008 metais vienašališkai paskelbtos Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.

Nepaisydama to, Kosovo prezidentė teigė, kad Prištinos vyriausybė remia Ukrainą.

„Bendro pripažinimo momentas ateis kartu su Ukrainos laisve“, – atvykusi į aukščiausiojo lygio susitikimą žurnalistams sakė V. Osmani.

V. Zelenskis ne kartą prašė sąjungininkų suteikti daugiau pagalbos ir perspėjo, kad Ukrainos pergalė priklauso nuo Vakarų šalių paramos.

Jo šalis, kuri niekada neturėjo per daug ginklų, atremia atsinaujinusį Rusijos puolimą, turėdama vis mažiau šaudmenų. Juos tenka normuoti.

ES sąjungininkės telkia jėgas, kad išspręstų šią problemą su Čekijos vadovaujamu planu pirkti artilerijos sviedinius už bloko ribų.

Praėjus dvejiems metams po Rusijos plataus masto agresijos karo prieš Ukrainą pradžios, ES gali tekti prisiimti didesnę pagalbos naštą, nutrūkus finansavimui iš Jungtinių Valstijų.

JAV Kongresas blokuoja gyvybiškai svarbų 60 mlrd. dolerių (55,3 mlrd. eurų) pagalbos paketą, o respublikonų dešinysis sparnas, vadovaujamas tikėtino kandidato į prezidentus 2024 metų rinkimuose Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo), yra nusiteikęs prieš Ukrainos klausimus.

Atstovų Rūmų pirmininkas Mike'as Johnsonas (Maikas Džonsonas), D. Trumpo sąjungininkas, vadovaujantis itin nedidelę persvarą turinčiai respublikonų daugumai Atstovų Rūmuose, atsisako teikti balsavimui vadinamąjį papildomo finansavimo įstatymo projektą.

Tuo metu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) išprovokavo kitų sąjungininkų nepritarimą ir Kremliaus įspėjimą, šią savaitę užsiminęs apie galimybę siųsti Vakarų šalių karius į Ukrainą.

Prieš atvykdamas į Tiraną Ukrainos prezidentas lankėsi Saudo Arabijoje, kur siekė aptarti savo taikos plano įgyvendinimą ir galimą apsikeitimą karo belaisviais.

Saudo Arabija palaiko santykius tiek su Rusija, tiek su Ukraina ir jau anksčiau tarpininkavo tarp kariaujančių šalių, įskaitant 2022-ųjų rugsėjį sudarytą susitarimą, pagal kurį buvo paleista daugiau kaip 200 į nelaisvę paimtų ukrainiečių.