Seniausios pasaulyje profesijos atstovių interesus Šveicarijoje nuo šiol gins profesinė sąjunga. Nors šioje šalyje jų darbo sąlygos – vienos geriausių Europoje, o gal net visame pasaulyje.

Liberaliausi įstatymai

Ženeva – vienas brangiausių pasaulio miestų. Kambario nuoma miesto centre per mėnesį atsieina 8 tūkst. litų. Ką gali padaryti paprastas dirbantis žmogus? Neapsikentusi dėl kainos, kurią moka už savo darbo vietą, Ženevos gyventoja Angelina ėmėsi aktyvių veiksmų: ji įsteigė profesinę sąjungą individualią veiklą vykdantiems žmonėms. Pirmoji tokio pobūdžio organizacija Šveicarijoje atstovauja tūkstančiams seniausios pasaulyje profesijos atstovių – prostitutėms.

Sekso pramonės darbuotojų sindikatas bendradarbiauja su Ženevos valdžia, siekdamas gerinti maždaug 800 mieste registruotų prostitučių darbo sąlygas ir uždarbio galimybes.

Visoje Šveicarijoje "oficialių" prostitučių skaičius per pastaruosius keletą metų išaugo iki 14 tūkst., neskaičiuojant specialiai paruoštų sekso padėjėjų neįgaliesiems.

Traukos centras

Kol kitos šalys griežtina taisykles sekso pramonei, – Amsterdamo valdžia uždaro šimtus garsiųjų Raudonųjų žibintų kvartalo vitrinų, o nauja Prancūzijos socialistų vyriausybė žada išvis uždrausti prostituciją, – jos atstovės ieško užuovėjos Šveicarijoje. Juolab kad ES piliečiai pirmus tris mėnesius net neprivalo turėti leidimo dirbti, jeigu užsiregistruoja vietos policijos skyriuje ir paklūsta mokesčių įstatymams.

Pasiturintys ir norūs klientai yra dar vienas pranašumas. Remiantis statistika, vienas iš penkių Šveicarijos vyrų nuo 20 iki 65 metų nors kartą gyvenime naudojosi prostitučių paslaugomis. Tai antras aukščiausias rodiklis visoje Europoje.

Galbūt dėl to šveicarai prostitucijos problemą išsprendė pragmatiškai: legalizavo ir iškėlė į viešumą, kad galėtų ją kontroliuoti ir užkirsti kelią išnaudojimui, prekybai žmonėmis, lytiniu būdu plintančioms ligoms, ryšiams su organizuotu nusikalstamumu ir kitoms problemoms, kamuojančioms valstybes, kuriose sekso pramonė nelegali.

Dėl tokios liberalios politikos Šveicarijoje su prostitucija susiję asmenys atsikratė gėdos jausmo. Tai teisėta veiklos sritis, kurios nariai moka mokesčius ir yra įtraukti į socialinio draudimo sistemą. Bet, skirtingai nei kitų sferų darbuotojai, prostitutės privalo registruotis sveikatos centruose ir reguliariai tikrintis.

"Sekso dėžutės"

Iš Kolumbijos kilusi Angelina Ženevoje dirba jau šešetą metų. Nors prostitutės paprastai neturi jokių problemų su teisėsauga, ji teigia, kad darbas nėra lengvas. Nuomotojai tiesiog plėšikauja, oficialus minimalus atlyginimas už pagrindines paslaugas nesiekia ir 100 eurų (345 litų), o dėl nelegaliai prostitucija besiverčiančių moterų kainos dar labiau numušamos.

Tokios pat problemos kamuoja ir sekso pramonės darbuotojas Ciuriche, kuris pelnytai vadinamas Šveicarijos prostitucijos sostine. Policijos duomenimis, čia tūkstančiui gyventojų tenka vienuolika prostitučių. Tai vienas didžiausių rodiklių išsivysčiusiose valstybėse.

Niekam ne paslaptis, kad didžiausias Ciuricho viešnamis priklauso vietos politikui – miesto tarybos nariui. Pasak žiniasklaidos, jis iš savo darbuotojų kasdien ima beveik po 100 eurų už naudojimąsi kambariais.

Bet Ciuricho prostitutės netrukus galės kiek atsipūsti. Kitą pavasarį miesto pakraštyje išdygs garažai, kuriuose jos galės aptarnauti klientus. Šioms vadinamosioms sekso dėžutėms valdžia sutiko skirti beveik 2 mln. eurų (7 mln. litų).

O Ženevoje Angelina jau baigia apsiprasti su profesinės sąjungos pirmininkės vaidmeniu ir jau derina susitikimą su miesto vadovu. Jie aptars prostitučių darbo sąlygas, ypač nuomos kainas, taip pat galimybę organizuoti prostitutėms nemokamus prancūzų kalbos kursus, kad jos galėtų integruotis ir lengviau bendrauti.