Kažkada vadinta euro zonos pirmūne Slovėnija, regis, gali tapti klubo, į kurį nenorėtų patekti nė viena kita euro zonos šalis, nare. Šis klubas – prašančių tarptautinių kreditorių pagalbos.

Politikai nesusitaria

Slovėnija tvirtina, kad į skolininkų klubą nesiprašo ir nesiprašys. Tačiau tiek politinė situacija šalyje, švelniai pasakius, nekokia, tiek ekonominė ir finansinė – šalies bankai skendi skolose, o ekonomika – recesijoje.

Tiesa, gera žinia ta, jog politikai sutinka, kad reformų reikia. Ir kuo skubiau, tuo geriau.

Bet Slovėnijos kairieji, vadovaujantys vyriausybei, ir dešinieji ginčijasi dėl finansų bei ekonomikos reformos eigos ir spartos.

Vyriausybė norėtų, kad Slovėnija biudžetą subalansuotų iki 2017 m., o opozicija pažangą šiuo klausimu norėtų matyti anksčiau – jau 2015 m.

Kelias į pražūtį?

Krizę, beje, vieną rimčiausių euro zonoje, Slovėnijoje sukėlė ne tik sprogęs nekilnojamojo turto burbulas.

Antai Bine Kordežas kadaise buvo laikomas vienu Slovėnijos verslininkų, sulaukusių didžiausios sėkmės. Jo verslo imperija pavadinimu "Merkur" vos per kelerius metus tapo viena didžiausių regioninių pastatų rekonstrukcijos ir įrengimo įmonių.

Kaip? Sėkmės paslaptis – kreditai iš valstybės valdomų Slovėnijos bankų. Jie, atrodo, dosniai finansavo viską, ką buvo galima finansuoti.

B.Kordežo istorija – Slovėnijos krizės, kurią sukėlė neatsakingas skolinimas ir netinkamas įmonių valdymas, simbolis.

"Mano ir mane finansavusių bankų klaida buvo ta, kad mes neįvertinome rizikos", – viename interviu pripažino 56 metų vyras.

Šiuo metu B.Kordežas laukia apeliacinio teismo sprendimo. Jam žemesnės instancijos teismas skyrė 5 metų laisvės atėmimo bausmę.

Tokių kaip B.Kordežas Slovėnijoje tikrai buvo ne vienas. Dviem didžiausioms šalies nekilnojamojo turto bendrovėms "Vegrad" ir SCT taip pat iškeltos bankroto bylos. Restruktūrizacijos procedūros vykdomos ir "Istrabenz" kontroliuojančiojoje bendrovėje, kuri užsiėmė maisto pramone, turizmu ir energetika.

Igoris Bavčaras, buvęs "Istrabenz" vykdomasis direktorius, apkaltintas mokesčių machinacijomis, tokius pat kaltinimus prokurorai pateikė Boško Šrotui, buvusiam įmonės "Pivovarna Laško" – didelės alaus daryklos – vadovui.

I.Bavčaras kaltinamas bandymu pasinaudojant apgaulingomis schemomis nusipirkti bendrovę "Pivovarna Laško" iš B.Šroto.

Taip pat kaltinimai sukčiavimu ir aplaidžiu valdymu buvo pareikšti didžiausiam valstybės valdomam bankui "Nova Ljubljanska Banka".

Praėjusiais metais vyriausybė paskyrė naujus vadovus bankui valdyti, nes didelė dalis banko paskolų portfelio pasirodė esanti bloga.

Buvęs "Merkur" vadovas B.Kordežas interviu papasakojo, kaip jam pavyko įtikinti kelias finansų institucijas, tarp jų banką "Nova Ljubljanska Banka", finansuoti jo verslą.

"Neturėjau jokio turto, kurį būčiau galėjęs įkeisti. Tik savo namus, kelis tūkstančius eurų, mažą verslo planą ir, žinoma, savo reputaciją", – aiškino verslininkas.

Juokingiausia, kad jis bankams įkeitė "Merkur" bendrovės, kuri tuo metu jam net nepriklausė, akcijas ir to pakako paskolai gauti.

2009 m. įmonė susidūrė su problemomis. Sprogo nekilnojamojo turto burbulas. Sustojus statyboms būstų įrengimu užsiimanti "Merkur" negalėjo toliau plėtoti veiklos. Tais metais įmonės pardavimas smuko 20 proc. Tada B.Kordežas ėmė naujomis paskolomis dengti senas, kitaip sakant, kurti finansinę piramidę.

"Kitose šalyse tai vadinama piramidės schema, – patikslino Primožas Cirmanas, Slovėnijos dienraščio "Dnevnik" apžvalgininkas. – Slovėnijoje tai vadinama finansine inžinerija."

Tiesa, 2010 m. bankai neteko kantrybės ir nebeskolino B.Kordežui.

Po metų jo verslu ėmė domėtis prokurorai. Jie nagrinėjo, kaip B.Kordežas iš "Merkur" išplovė 9 mln. eurų, kurie atsidūrė kitoje jo įmonėje "Merfin".

Pasak teisėsaugos, "Merfin" gavo 10 mln. eurų paskolą iš "Merkur" vienam prekybos centrui pirkti. Vėliau "Merfin" pardavė šį prekybos centrą tai pačiai "Merkur" už 21 mln. eurų.

B.Kordežas aiškino, kad nedarė nieko neteisėta, esą tik bandė gelbėti bendrovę.

"Šiukšlinis" reitingas

Mažoje Balkanų šalyje vis garsiau kalbama apie tai, kad jai gresia Kipro likimas, kur šalies bankai taip pat privirė nemažai košės.

Kiprui tarptautiniai kreditoriai atseikėjo nuo 10 iki 13 mlrd. eurų, Slovėnijos bankams, atrodo, reikėtų apie 6,8 mlrd. eurų. Tiek šalies bankai turi sukaupę vadinamųjų blogųjų paskolų. Ši suma sudaro maždaug penktadalį šalies ekonomikos dydžio, deja, ekonomika nerodo jokių ženklų, kad bristų iš recesijos.

Tiesa, praėjusią savaitę Slovėnija iš tarptautinių rinkų pasiskolino 3,5 mlrd. eurų. Tai šiek tiek sumažino nuogąstavimus, kad Liubliana skubiai kreipsis pagalbos į kreditorių trejetą.

Visgi po dviejų dienų tarptautinė kreditų reitingų agentūra "Moody’s" tėškė šlapiu skuduru slovėnams į veidą nustatydama šaliai vadinamąjį šlamšto kredito reitingą, tad analitikams neliko nieko kita, kaip prognozuoti galimą dabartinės vyriausybės žlugimą, – jei ne dabar, tai bent jau iki metų pabaigos.

Nebent Liublianos pozicija dėl tarptautinių kreditorių paramos pasikeis? Tačiau kol kas Slovėnijos politikai laikosi savo – pagalbos iš ES, Tarptautinio valiutos fondo ir Europos centrinio banko šaliai nereikia.

"Šiuo metu miegu ramiai", – lakoniškai atkirto Slovėnijos premjerė Alenka Bratušek.

Ji pareiškė, kad šiuo metu svarbiausias prioritetas – privatizuoti šalies bankus ir sukurti vadinamąjį blogąjį banką, į kurį bus nurašomos bankų skolos.

Pirmiausia, pasak premjerės, vyriausybė ketina parduoti antrą pagal dydį šalies banką "Nova Kreditna Banka Maribor".

Taip pat privatizuojamos bus dvi valstybės bendrovės, tiesa, jų pavadinimų politikė neatskleidė. A.Bratušek pabrėžė, jog vyriausybė tikisi gauti bent 2 mlrd. eurų.

Gera žinia slovėnams ta, kad vyriausybės skola, šiuo metu siekianti apie 64 proc. valstybės bendrojo vidaus produkto, yra viena žemesnių euro zonoje. Tačiau dėl problemų bankų sistemoje palūkanų norma Slovėnijai siekia apie 6 proc. Palyginkime: Vokietijos palūkanų norma – 1,2 proc.

"Nemanau, jog naujausias obligacijų emisijos pardavimas buvo susijęs su rinkų pasitikėjimu Slovėnijos ekonomika ir finansais, veikiau su tuo, kad investuotojus traukia obligacijų palūkanų pelningumas, – praėjusią savaitę Slovėnijos išplatintą emisiją komentavo ekonomistas Mujtaba Rahmanas. – Deja, vertinant šiuo metu esančias aplinkybes, gelbėjimo paketo Slovėnijai gali ir nepavykti išvengti."

Raimondas Kuodis

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas

Nenorėčiau spekuliuoti, kreipsis Slovėnija pagalbos ar ne. Šiaip jau visos šalys, kurios iš pradžių sakydavo, kad tikrai nesikreips, vėliau visgi kreipėsi. Tai, manyčiau, toks komunikacinis žaidimas. Tačiau finansų rinkos į Slovėniją žiūri nelabai palankiai. Iš vienos pusės, kreipdamasis į kreditorius tu parodai savo silpnumą, iš kitos pusės, gauni pinigų tam tikroms problemoms spręsti. Ką pasirenka šalis – tai jau politinis klausimas. Kažkada Lietuva pasirinko nesikreipti į Tarptautinį valiutos fondą, nors būtų gavusi pigesnę paskolą. Latviai pasirinko pragmatiškesnį kelią ir gavo pigesnių pinigų. Ar dėl to "įsižeidė" finansų rinkos – abejotina, jos labiau nerimauja dėl to, kad valstybės labai brangiai skolinasi.