Ne už kalnų Baltarusijos prezidento rinkimai. Juose laimę ketina išbandyti Tatjana Korotkevič. Moteris netiki, kad jai pavyktų nukarūnuoti Aleksandrą Lukašenką, tačiau kandidatės statusas jai leis bent jau pasisakyti.

T.Korotkevič nebijo rungtis su ilgamečiu šalies lyderiu. "Turime išmokti gerbti visų nuomonę", – teigė moteris.

Toks būtų jos pirmasis darbas prezidento poste. "Turėtume stengtis, kad valdžios institucijos mūsų neskirstytų į blogus arba gerus, priešus ar draugus, turinčius gebėjimų arba jų neturinčius", – pridūrė ji.

T.Korotkevič 38 metai. Savo politines pažiūras ji vadina socialdemokratinėmis. Daug metų ji dirbo "Sakyk tiesą" judėjime, kurį įkūrė Vladimiras Nekliajevas, 2010 m. metęs iššūkį A.Lukašenkai, tačiau pralaimėjęs, o vėliau susilaukęs bausmių už tai, jog, kaip tvirtino valdžia, organizavo masinio nepaklusnumo akcijas.

T.Korotkevič planai, jeigu ji vis dėlto laimėtų rinkimus, gana ambicingi. Pirma, moteris norėtų, kad merų rinkimai Baltarusijoje būtų tiesioginiai. Be to, pasak jos, reikėtų vėl pakoreguoti šalies Konstituciją, kad prezidentas valdyti šalį galėtų tik dvi kadencijas, o ne neribotą jų skaičių kaip šiuo metu. Taip pat ji turi įvairių planų švietimo ir sveikatos apsaugos srityse. Nors, ko gero, didžiausia intriga – jos požiūris į Baltarusijos užsienio politiką.

Būnant Baltarusijos prezidentu reikia mokėti meistriškai balansuoti tarp Rytų ir Vakarų.

Dabar, kai Ukrainoje padėtis tokia nestabili, situacija – kebli net pačiam A.Lukašenkai. T.Korotkevič teigė, kad ji Krymą laiko Ukrainos dalimi.

"Aš pasisakau už Ukrainos teritorinį vientisumą", – rėžė ji. Tiesa, pripažino, kad neįsivaizduoja Baltarusijos ES nare, nors ji pasisakytų už glaudesnį dialogą. Ypač gerai būtų, kad baltarusiams nereikėtų vizų vykstant į ES. Tai pagyvintų mokslinį, kultūrinį ir ekonominį bendradarbiavimą.

T.Korotkevič pažymėjo, kad Baltarusija, jos nuomone, turėtų išlikti neutrali ir taiki. Pasak jos, kol kas šalies teritorijoje nėra kitų šalių karinių bazių ir A.Lukašenka neskuba leisti rusams tokių įsteigti. Tai, jos nuomone, teisinga politika.

"Manau, kad mes turime visuomet pabrėžti, jog esame neutrali ir taiki valstybė. Ir visai nenorėčiau, kad ateityje čia atsirastų kitų šalių karinių bazių ar kad mano vaikai kovotų svetimus karus kažkur užsienyje", – aiškino politikė.

Didžiausia dabartine ekonomikos problema ji įvardijo krizę Rusijoje. Rusija – svarbiausia baltarusiškų gaminių rinka, todėl baltarusiškas verslas patyrė daug sunkumų.

"Kai kurios kompanijos buvo priverstos sutrumpinti darbo laiką, sumažinti produkcijos kainas. Maladečinoje net įvyko darbuotojų streikas. Anksčiau tai buvo neįsivaizduojama", – sakė T.Korotkevič.

Pasak jos, norint apsisaugoti nuo panašių sunkumų ateityje, Baltarusijos ekonomika turi modernizuotis. Tai reiškia, kad, pirma, valstybė turėtų sumažinti savo vaidmenį ekonomikoje. Antra, ieškoti investuotojų, o ne juos baidyti įvairiomis sankcijomis ir kaltinimais kurstant neramumus.

Kalbėdama apie dabartinę valdžią, T.Korotkevič pripažino, kad niekas negali paneigti, jog A.Lukašenka buvo ir yra šalies vadovas.

"Niekas to neištrins iš istorijos vadovėlių. Ir kai jis pasitrauks, tai jau bus jo reikalas, ką jis veiks. Bet kiekvienam jo administracijoje dirbusiam valstybės pareigūnui pas mane tikrai atsirastų vietos", – sakė politikė, paklausta, ar jai atėjus į valdžią, kaip ir kaimyninėje Ukrainoje, įvyktų kadrų valymas.

T.Korotkevič skiriasi nuo kitų opozicijos atstovų. Ji niekuomet nebuvo protestų prieš režimą iniciatorė ir niekada nebuvo pirmose eilėse tų protestų metu.

"Ši idėja – nebepopuliari. Žmonės nepasitiki opozicijos politikais, nes jie paprasčiausiai bijo eiti protestuoti", – pripažino moteris.

Pasak jos, žmonėms Baltarusijoje reikia ne revoliucijų, o argumentų. "Jeigu valdžia mus ir kaltina, kad esą norime Maidano Baltarusijoje, galiu pasakyti, jog mūsų tikslas – taikus pokytis", – aiškino T.Korotkevič.