Per protestą jis laikė plakatą su užrašu "Jill geriau negu Hill", turėdamas omenyje Žaliųjų partijos kandidatę J.Stein.

B.Sandersas gudrauja?

Vermonto senatorius dukart paragino savo rėmėjus palaikyti H.Clinton.

B.Sandersą galima suprasti. Norėdamas išlaikyti įtaką partijoje, kurią dabar turi, jis neturėjo kito kelio, tik paremti partijos favoritę. Kitaip, ko gero, būtų visiškai išstumtas.

Dabar jis dar gali bandyti prastumti į partijos vadovybę savo judėjimo atstovus. Po "Wikileaks" skandalo B.Sandersas neatsitiktinai kritikavo partijos vadovybę, ragindamas DNK pirmininkę Debbie Wasserman Schultz palikti postą. Ši netrukus tą padarė.

Kita vertus, nebūtinai senatoriaus žaidimas pasiseks. Galiausiai jo inicijuotas judėjimas gali nuslopti. Vis dėlto kito kelio nebuvo.

H.Clinton politikai senatorius jokios įtakos tikrai neturės. Ir tai jis puikiai suvokia, kadangi jų rinkimų programos – labai skirtingos.

O ir demokratų partijos elite Vermonto senatoriaus progresyvios liberalios idėjos – prieštaringai vertinamos, ypač kalbant apie Volstrito, kurį B.Sandersas žadėjo reformuoti patį pirmą, įtaką JAV politinei sistemai.

Ne paslaptis, kas Amerikoje (ir ne tik joje) yra dosniausi partijų rėmėjai – tai stambusis kapitalas. Demokratams, jeigu šie nori išlikti, finansinė parama – gyvybiškai reikšminga.

Daugeliui B.Sanderso rėmėjų jų vedlio pasirinkimas palaikyti H.Clinton vis dėlto atrodo kaip išdavystė.

Demokratų partijos nesutarimais, žinoma, pasinaudojo respublikonas D.Trumpas.

Jis "Twitter" paskyroje pareiškė: "Bernie visiškai parsidavė sukčiuvienei Hillary. Tiek darbo, energijos, pinigų – ir nėra ką parodyti! Laiko švaistymas."

Tiesa, senatorius į šį komentarą sureagavo ramiai. Jis atrašė: "Niekada nerašau žinučių "Twitter" ("Never Tweet").

H.Clinton atsilieka

Apklausos parodė, kad D.Trumpo pozicijos sustiprėjo, kai jis praeitą savaitę buvo patvirtintas respublikonų kandidatu į prezidentus.

Televizijos CNN apklausa rodo, kad jis yra maždaug 3 proc. populiaresnis negu H.Clinton ir kad jo reitingas po suvažiavimo pakilo dar 6 proc.

D.Trumpas seniai siekia susirinkti nepatenkintus rinkėjus, kurie jaučia, kad senatorius B.Sandersas, sukėlęs tikrą revoliuciją Amerikoje, nes iš pradžių buvo laikomas tik paribio kandidatu, negavo teisingos galimybės siekti nominacijos.

Prieštaringa asmenybė

• Anksčiau buvo respublikonė: politinės karjeros pradžioje H.Clinton buvo ne Demokratų, o Respublikonų partijos narė, ko gero, dėl to, kad jo tėvo politinės pažiūros buvo kraštutinės dešiniosios. 1964 m. ji parėmė respublikoną senatorių Barry Goldwaterį, kandidatavusį į JAV prezidentus, o 1968 m. perėjo į demokratų stovyklą.

• Mėgsta keisti politines pažiūras: prieš dešimtmetį H.Clinton viešai pasisakė prieš homoseksualių žmonių santuokas. Tada paklausta, ar palaikytų tokį sprendimą Niujorko valstijoje, ji atsakė: "Tikrai ne." 2013 m. H.Clinton kardinaliai pakeitė savo nuomonę seksualinių mažumų atžvilgiu pareikšdama, esą jų atstovai turi teisę tuoktis.

• Ryšiai su Volstritu: ne paslaptis, kad didžioji dalis H.Clinton rinkimų kampanijos lėšų suplaukė iš Volstrito finansinių institucijų kišenės. Kitaip nei jos varžovas B.Sandersas, kuris surinko rekordinį skaičių privačių įmokų, kurių vidutinis dydis – vos 27 JAV doleriai, H.Clinton vos už vieną kalbą įvairių finansinių korporacijų vakarėliuose susižerdavo po keliolika tūkstančių JAV dolerių. Daugiausia jai aukojo didieji JAV bankai: "Goldman Sachs", "Citibank", "JP Morgan" ir kt.

• Karinga asmenybė: JAV diplomatijos vadovo poste H.Clinton pakeitus Johnui Kerry, Jungtinių Valstijų užsienio politika tapo gerokai nuosaikesnė. H.Clinton Baracko Obamos administracijoje buvo viena iš pagrindinių intervencijų į Libiją ir Siriją šalininkių.