Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) antradienį netikėtai įterpė asmenišką naratyvą į savo kreipimąsi Europos Parlamente, rašo Briuselio nepriklausomas interneto leidinys „EUobserver“.

„Nesu pavargęs ir nesu paliegęs, kaip rašo Vokietijos laikraščiai. Esu kas esu. Iki pat savo paskutinio atodūsio kovosiu už vieningą Europą“, – pareiškė jis, pelnydamas plojimų.

J.-C.Junckeris pastarosiomis savaitėmis sulaukė kritikos iš žiniasklaidos ir įvairių šalių politikų bei diplomatų dėl savo darbo stiliaus, vadovavimo pobūdžio, rūkymo ir alkoholio vartojimo, o kai kurie apskritai reiškė abejones dėl jo sveikos nuovokos.

EK vadovas taip pat buvo raginamas atsistatydinti dėl Britanijoje įvykusio referendumo, per kurį Jungtinės Karalystės rinkėjai apsisprendė pasitraukti iš Europos Sąjungos, taip pat dėl tos netikėtos baigties padarinių valdymo.

Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas (Tomas Hendrikas Ilvesas) sakė, kad J.-C.Junckerio elgesys buvo „atgrasus“.

Čekijos užsienio reikalų ministras Lubomiras Zaoralekas (Liubomiras Zaoralekas) taip pat tvirtino, kad buvęs Liuksemburgo premjeras „nėra šiam darbui tinkamas žmogus“.

Lenkijos valdančiosios partijos pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis) pareiškė, kad „visa dabartinės sudėties Europos Komisija“ turėtų prisiimti atsakomybę už Jungtinės Karalystės pasitraukimą („Brexit“).

J.-C.Junckerio sprendimas viešai prabilti apie savo sveikatą, kaip manoma, tapo atsaku į spėliones, kad jis pasitrauks iš posto prieš pasibaigiant Europos Komisijos pirmininko mandatui 2019 metais.

„Junckeris neatsistatydins“, – aukšto rango šaltinis iš vienos ES šalies tą pačią dieną sakė grupei žurnalistų Briuselyje.

„Išpuolių sulaukiama iš įprastosios žiniasklaidos ir tik kelių žmonių, jaučiančių pagiežą Komisijai, – tai nėra tendencija“, – sakė „EUObserver“ vienas Komisijos pareigūnas.

Visgi kritikų lengvai nutildyti nepavyks.

Kai kurios Bendrijos narės, ypač Rytų Europoje, tebeniršta dėl Komisijos ir jo vadovo veiksmų per migrantų krizę, ypač spaudimo priimti privalomas kvotas, pagal kurias atvykėliai iš didžiausią naštą patiriančių šalių būtų perskirstomi visoje ES.

J.-C.Junckeris ir jo komisija per tą krizę vykdė Vokietijos įkvėptą migracijos politiką.

Tačiau kai kurioms valstybėms atrodo, kad Berlyno–Briuselio ašis neturėtų tapti nuolatine schema.

„Komisija turės pasikeisti, atsikratyti įpročių, kurių išsiugdė per pastaruosius dvejus metus – vyzdžiui, lėkti priekyje nieko nežiūrint, nesitariant su šalimis narėmis“, – sakė vienas ES diplomatas.

„Esama apsčiai pavyzdžių, kai Komisija tiesiog „nesusiprotėja“ – pradedant migracijos krize; tas sąrašas labai ilgas“, – pridūrė jis.

Kitos Bendrijos šalies šaltinis sakė, kad J.-C.Junckerio komisija taip pat pradedama vertinti kaip „problemos dalis“ netgi Berlyne.

Kritikų balsų girdisi ir pačios Komisijos pradžioje.

„Jo reakcija į (Britanijos) referendumo rezultatus buvo dramatiška, – vienas šaltinis sakė „EUobserver“. – Jis kalbėjo trys valandos po (ES prezidento Donaldo) Tusko, jis buvo ne pačios geriausios formos; jis perskaitė pareiškimą ir atsakė tik į du klausimus, po to pabėgo.“

Kad ir kokia aštri būtų kritika, kol kas nepastebima jokių ženklų, kad liuksemburgietį politiką būtų ruošiamasi išversti iš posto.

„Man neatrodo, kad (Europos Vadovų) Taryboje būtų koks nors judėjimas prieš Junckerį“, – sakė vienas ES diplomatas.

Jis pridūrė, kad J.-C.Junckerio pasitraukimas galėtų sukelti ES institucijų krizę, kai blokas stengiasi išspręsti kitus didelius rūpesčius.

Dar vienas šaltinis sakė, kad Komisijos negalima palikti be vadovo tuo metu, kai netrukus turi prasidėti labai svarbios derybos dėl Britanijos pasitraukimo.

„Niekas negali jo išstumti, nebent būtų svarus pagrindas“, – pažymėjo Europos Komisijos pareigūnas.