- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjungos migracijos strategija penktadienį patyrė dar vieną skaudų smūgį, Italijai atsisakius besąlygiškai priimti Viduržemio jūroje išgelbėtus žmones, o Libijai nepritarus siūlymui steigti šalyje centrus, turinčius tvarkyti prieglobsčio prašytojų dokumentus.
Tokius sprendimus valstybės priėmė praėjus kelioms savaitėms po birželį vykusio įtempto ES viršūnių susitikimo, per kurį buvo sutarta už bloko ribų steigti „išlaipinimo platformas“, leisiančias paskirstyti migrantus, Italijos neseniai suformuotai populistiniai vyriausybei uždarius šalies uostus.
„Italija nenori būti vienintelė šalis, kur išsilaipina migrantai, išgelbėti jūroje jos pačios karinių jūrų pajėgų padalinių“, – ES užsienio politikos vadovei Federicai Mogherini (Federikai Mogerini) skirtame laiške pareiškė Italijos užsienio reikalų ministras Enzo Moavero Milanesi (Encas Moaveras Milanezis).
Anot šaltinių ES institucijose, Italijos pozicija ir jos pasekmės bus svarstomos per valstybių narių susitikimą vėliau penktadienį.
Tuo tarpu Libijos premjeras Feyezas al Sarrajas (Fajezas Saradžas) atmetė bloko siūlymus steigti migrantų centrus jo šalyje.
„Griežtai nepritariame, kad Europa oficialiai paliktų mūsų šalyje nelegalius migrantus, kurių nebenorima priimti ES“, – pareiškė jis.
ES taip kreipėsi su tokiu siūlymu į Egiptą, Maroką ir Tunisą, bet šios valstybės irgi atsisakė steigti migrantų centrus.
„Taip pat nepritarsime bet kokiems susitarimams dėl didesnio neteisėtų migrantų priėmimo skaičiaus mainais į ES pinigus“, – vokiečių laikraščiui „Bild“ sakė Libijos premjeras.
Anot F. al Sarrajo, Europos lyderiai turėtų didinti spaudimą migrantų kilmės šalims, kad jos apskritai neleistų jiems išvykti.
Dauguma migrantų atvyksta į Europą iš Artimųjų Rytų, Afrikos ir Pietų Azijos.
Italijos premjeras Giuseppe Conte (Džuzepė Kontė) savo ruožtu raštu kreipėsi į Europos Komisijos pirmininką Jeaną-Claude'ą Junckerį (Žana-Klodą Junkerį) ir pareiškė jam, kad Italija nebepriims Viduržemio jūroje išgelbėtų migrantų, kol kitos valstybės narės sutiks priimti dalį atvykėlių.
Pastarąjį dešimtmetį Italijos pakrančių apsaugos tarnyba koordinuodavo šimtų tūkstančių migrantų gelbėjimo operacijas prie Libijos krantų.
Daugeliu atvejų, susiklosčius pavojingoms sąlygoms, gelbėtojai patys ištraukdavo žmones iš vandens, tačiau birželį jiems buvo įsakyta perduoti gaunamus nelaimės signalus ir pranešimus apie skęstančius laivus Libijos sostinei Tripoliui.
„Ad hoc sprendimai nesuveiks“
Laišku, su kuriuo susipažino naujienų agentūrą AFP, J.-C. Junckeris atsakė G. Conte, kad „šie ad hoc sprendimai bus neįmanomi ilguoju laikotarpiu“
Vis dėlto EK vadovas sutiko pamėginti rasti valstybių, norinčių laikinai priglausti išgelbėtus migrantus, kol bus susitarta dėl galutinių taisyklių, kas turi juos priimti.
Birželis buvo pražūtingiausias mėnuo per pastaruosius kelerius metus: anot Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM), Viduržemio jūroje žuvo ar dingo apie 564 žmonės, nors nuo 2017-ųjų vasaros bendras išvykimų skaičius reikšmingai sumažėjo.
Pagal kontroversišką susitarimą su ES, Libijos pakrančių apsaugos tarnybos sustabdo laivus su migrantais, mėginančiais perplaukti Viduržemio jūrą.
Jungtinės Tautos pasmerkė šią „nežmonišką“ politiką ir atkreipė dėmesį, kad migrantai tiesiog grąžinami į „šiurpius“ sulaikymo centrus Libijoje.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) taip pat nepritaria migrantų repatriacijai į Libiją, nes ten gali būti pažeidžiamos jų teisės.
ES vykdomosios valdžios funkciją atliekanti EK artimiausiomis savaitėmis svarstys siūlymus steigti migrantų laikymo centrus valstybėse narėse ir glaudžiau bendradarbiauti vykdant gelbėjimo operacijas, anksčiau šią savaitę informavo EK atstovė Natasha Bertaud (Nataša Berto).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Turkų pareigūnas: gegužės 9-ąją numatytas R. T. Erdogano susitikimas su J. Bidenu atidėtas
Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) susitikimas su JAV kolega Joe Bidenu (Džo Baidenu) buvo atidėtas, penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė turkų pareigūnas. ...
-
Ispanija teigia siųsianti „Patriot“ oro gynybos sistemas Ukrainai
Ispanų gynybos ministrė Margarita Robles penktadienį pareiškė, kad Ispanija nusiųs JAV gamybos priešraketinės gynybos sistemų „Patriot“ Ukrainai, kuri paprašė daugiau karinės įrangos, kad galėtų atremti Rusijos atak...
-
Vyriausybė: Londone dėl „piktybinės veiklos JK žemėje“ iškviestas Rusijos ambasadorius
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų biuras penktadienį iškvietė Rusijos ambasadorių Londone, kad šis pasiaiškintų dėl kaltinimų, neva Maskva „suorganizavo piktybinę veiklą JK žemėje“, po to, kai vos prieš...
-
Karalius Karolis, nors tebegydomas nuo vėžio, po truputį vėl grįžta į savo pareigas
Britų valstybės vadovas karalius Karolis III kitą savaitę ketina po truputį grįžti į viešąsias pareigas, nes gydytojai pareiškė, kad jo vėžio gydymo pažanga juos „labai nudžiugino“. ...
-
R. T. Erdoganas tikisi, kad naujasis NATO vadovas imsis spręsti Turkijos terorizmo problemas
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, penktadienį susitikęs su pagrindiniu kandidatu į NATO generalinio sekretoriaus pareigas, pareiškė, kad tikisi, jog būsimasis Aljanso vadovas teiks pirmenybę su terorizmu susijusioms Turkijos problem...
-
J. Bidenas teigia esąs pasirengęs debatams su D. Trumpu1
JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė esąs pasirengęs debatams su savo pirmtaku ir tikėtinu konkurentu lapkritį vyksiančiuose rinkimuose Donaldu Trumpu. ...
-
JAV gynybos sekretorius paskelbė apie 6 mlrd. dolerių saugumo pagalbą Ukrainai
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas penktadienį paskelbė apie naują 6 mlrd. dolerių vertės karinę pagalbą Ukrainai, kadangi Vašingtonas skuba užpildyti spragas, atsiradusias po kelis mėnesius trukusios ribotos Amerikos paramos. ...
-
Žiniasklaida: JAV atsisako planų įvesti sankcijas Izraelio daliniams3
Jungtinės Valstijos, anot žiniasklaidos, atsisako planų įvesti sankcijas Izraelio kariniams daliniams. ...
-
O. Scholzas, susitikęs su I. Alijevu, paragino Azerbaidžaną labiau gerbti žmogaus teises
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas po susitikimo Berlyne su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu paragino šią šalį labiau gerbti žmogaus teises. ...
-
Popiežius birželį dalyvaus G-7 viršūnių susitikimo dirbtinio intelekto darbo sesijoje
Popiežius Pranciškus birželį Pietų Italijoje dalyvaus Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimo dirbtinio intelekto darbo sesijoje, penktadienį pranešė italų ministrė pirmininkė Giorgia Meloni (Džordža Meloni). ...