Quantcast

INFORMACIJOS AGENTŪROS PRANEŠA

INFORMACIJOS AGENTŪROS PRANEŠA

“Economist”: geriausia – Airijoje

Savaitraščio “Economist”, kuris vertino “gyvenimo kokybę”, teigimu, geriausia pasaulyje gyventi Airijoje, remdamasi naujienų tarnyba BBC praneša ELTA.

“Economist” tyrimas parodė, jog Airijos sąlygos, kurias sukuria didėjanti gerovė ir tradicinės vertybės, suteikia didžiausią galimybę jaustis laimingiems.

Po Airijos yra Šveicarija, Norvegija ir Liuksemburgas. Į pirmąjį dešimtuką taip pat pateko Švedija, Australija, Islandija, Italija, Danija ir Ispanija. Taigi visos, išskyrus vieną, į dešimtuką patekusios šalys yra Europos valstybės.

Jungtinėms Valstijoms atiteko 13-oji vieta, o Didžioji Britanija užėmė 29-ąją poziciją - žemiausią tarp visų Europos Sąjungos (ES) senbuvių.

Apžvalga buvo parengta “Economist” priedui “Pasaulis 2005 metais”, kuriame siekta išsiaiškinti, kur 2005-aisiais bus geriausia gyventi.

Tyrėjai atsižvelgė ne tik į pajamas, bet ir į kitus veiksnius, užtikrinančius žmonių pasitenkinimą ir gerovę. Atsižvelgta į sveikatą, laisvę, užimtumą, šeimos ir bendruomenės gyvenimą, klimatą, politinį stabilumą ir saugumą bei lyčių lygybę.

“Economist” rašo: “Airija pirmauja, nes ji sėkmingai suderina labiausiai pageidaujamus naujumo aspektus, tokius kaip mažas nedarbas ir politinės laisvės, su tam tikrais maloniais tradiciniais aspektais, pavyzdžiui, stabiliu šeimos ir bendruomenės gyvenimu”.

Savaitraštis pripažįsta, kad vertinti gyvenimo kokybę nėra paprasta, ir jo išvados tikriausiai susilauks kritikos, “žinoma, išskyrus airius”.

Airija sėkmingai pasinaudojo naryste ES ir už ekonomikos pažangą pelnė “keltų tigro” vardą. Anot komentatorių, šalimi žavisi ES naujokės, kurios laiko Airiją savo vilčių įsikūnijimu.

Nors Europos valstybės apžvalgoje atrodo neblogai, didžiausios žemyno šalys - Prancūzija, Vokietija ir Didžioji Britanija - užėmė atitinkamai 25-ąją, 26-ąją ir 29-ąją vietas.

“Mažeikių naftos” byla nutraukta

Vilniaus apygardos teismas, suėjus senaties patraukimo baudžiamojon atsakomybėn terminui, penktadienį nutraukė vadinamąją “Mažeikių naftos” bylą.

Šioje byloje buvę savivaldybių ir valdymo reformų ministras Sigitas Kaktys, susisiekimo ministras Rimantas Didžiokas ir ūkio viceministras Antanas Bartulis buvo kaltinami piktnaudžiavimu tarnyba ir tarnybinių įgaliojimų viršijimu parafuojant ir pasirašant 1999 metais sutartis su JAV bendrove “Williams International Company” dėl bendrovės “Mažeikių nafta” akcijų pardavimo ir šios teisės valdyti šią įmonę perdavimo.

Siekdama apsisaugoti nuo galimų Rusijos koncerno “Jukos” valdomos “Mažeikių naftos” pretenzijų į planuojamą atstatyti Šventosios jūrų uostą, Lietuva inicijuoja naftos perdirbimo koncerno privatizavimo sutarties pakeitimą.

“Mažeikių naftos” valdyba yra priėmusi sprendimą atsisakyti teisės tapti Šventosios uosto operatore ir valdytoja 20-ies metų laikotarpiui, tačiau Lietuvos Vyriausybė norėtų apsidrausti. 1999 metų Vyriausybės ir JAV bendrovės “Williams International” sutartyje įtvirtinta “Mažeikių naftos” valdytojos - šiuo atveju “Jukos” - teisė į Lietuvos teritorinius vandenis šalia Būtingės naftos terminalo.

Ukrainoje galimi protestai

Liberalusis kandidatas į Ukrainos prezidento postą penktadienį pažadėjo savo rėmėjus išvesti į gatves, jei, norėdama pergalę atiduoti jo varžovui, valdžia sukčiaus.

“Jei susidursime su didelio masto klastojimu, išvesime žmones į gatves ir ginsime savo teises”, - sakė Viktoras Juščenka.

Antrajame rinkimų ture sekmadienį dalyvaus V. Juščenka ir šalies premjeras Viktoras Janukovičius. Pastarasis pasisako už glaudesnius santykius su Rusija, yra jos remiamas, o V. Juščenka linksta į Vakarus. Vakarų valstybės yra išreiškusios susirūpinimą galimu rinkimų klastojimu.

Atvyksta H.Kioleris

Pirmadienį į Lietuvą oficialaus vizito atvyksta Vokietijos prezidentas Horstas Kioleris.

Susitikimų su Lietuvos vadovais metu ketinama aptarti energetikos klausimus, bus kalbama apie šiuo metu planuojamus tiesti naujus dujotiekio maršrutus iš Šiaurės Rusijos į Vokietiją. Lietuva siekia, kad minėti dujotiekio maršrutai apimtų ir Lietuvos teritoriją. Su prezidentu H. Kioleriu bus kalbama apie tai, kad Vokietija, kaip didžiausia šio dujotiekio naudotoja, priimdama konkrečius sprendimus atsižvelgtų ir į Lietuvos interesus. Lietuvos vadovai akcentuos ir elektros tilto į Vakarus projekto svarbą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

Daugiau straipsnių