Praėję metai Europos Sąjungai prieš jos pačios norą ir valią „padovanojo“ daugiau nei milijoną pabėgėlių. Blogiausia, kad Bendrija ne tik nebuvo pasirengusi tokiam antplūdžiui, bet jai iki šiol nepavyko šios krizės suvaldyti. Pabėgėliai ir toliau plūsta į Europą – „Frontex“ duomenys rodo, kad kasdien jų atvyksta po 2 tūkstančius. Trečiadienį Europos Tarybos (ET) vadovas Donaldas Tuskas jau perspėjo Europos Sąjungos šalis, kad po poros mėnesių Šengeno zona subyrės, jei nebus griežtai ir tiksliai įgyvendinami migrantų priėmimo, pasidalijimo ir bendrijos sienų kontrolės susitarimai. Apie visą tai laidoje „Savaitė“ kalbėjo europarlamentaras Petras Auštrevičius.

– (Nemira Pumprickaitė) Europos Parlamente (EP) vyko diskusijos pabėgėlių klausimu, bet jeigu nesutaria valstybių ir vyriausybių vadovai, tai, matyt, ir europarlamentarai nėra vieningi. Ar vis dėlto yra kažkoks sprendimas, racionalus mąstymas šiuo klausimu?

– (Petras Auštrevičius) Matyt, kad visus jungia tik supratimas apie gresiančią bėdą. Dar man neteko matyti tokios slogios nuotaikos, kokia šiomis savaitėmis tvyro ir Briuselyje, ir Strasbūre – yra pasimetimas, nors, atrodo, yra supratimas, kad taip tęstis toliau negali, bet konkrečių sprendimų ir įsipareigojimų nėra. Todėl D. Tusko pasakymas, kodėl po dviejų mėnesių gali subyrėti Šengenas, labai paprastas – pavasarį paspartės pabėgėlių srautai, o jų augimo potencialas tiek Turkijoje, tiek Šiaurės Afrikoje yra didžiulis. Kalbame apie kitus milijonus, o jeigu mes, Europos Sąjunga, jau su vienu milijonu negalime susitvarkyti, tai galima įsivaizduoti, kas bus toliau. Tai štai kovo mėnesį yra ruošiamas Europos vadovų susitikimas. Pagrindinė tema turėtų būti – Šengenas bei migracija. Bet sprendimai, priimti ES mastu, neįgyvendinami valstybių narių.

– Jūs sakote, kad kovo mėnesį rengiamas valstybių vadovų susitikimas, bet jeigu D.Tuskas sausio mėnesį sako, kad liko du mėnesiai, tai kovo mėnesį susirinkus jau gali būti per vėlu?

– Gali būti taip. Matote, paradoksas yra tas, kad Šengenas – bendras susitarimas: mes turime susitarimą, kuris veikia tas valstybes, kurios dalyvauja Šengene, tačiau užkluptos bėdos valstybės arba atskirų regionų valstybės pradėjo elgtis išimtinai. Ta tendencija, kai valstybės imasi pavienių sprendimų, tik spartėja – tai reiškia, kad bendri susitarimai netenka prasmės. Europos Komisija (EK) yra pradėjusi 14 bylų prieš valstybės, kaip laikomasi susitarimų dėl migracijos, bet nėra jokių pasekmių. Manau, kad matant nemažėjantį srautą – 2–4 tūkstančius per dieną į ES patenkančių pabėgėlių – valstybes nares skatins imtis dar nenumatytų ir sunkiai nuspėjamų sprendimų.