Maskvos ir Paryžiaus draugystė peržengė ribas, įspėja ekspertai ir Prancūzijos sąjungininkai NATO bei ES. Tačiau tai mažai rūpi Eliziejaus laukams, o tuo labiau Kremliui.

Laivas skirtas pulti

Rusijos vadovas Dmitrijus Medvedevas vakar atvyko į Prancūziją dviejų dienų valstybinio vizito. Jis turi simbolinę reikšmę: Rusijoje kovo 1-ąją prasidėjo Prancūzijos metai, o Prancūzijoje – Rusijos metai. Tačiau vizito tikslas nėra vien stiprinti kultūrinius ryšius, ir tai kelia nerimą kitoms ES valstybėms, ypač Baltijos šalims.

"Tai karo technika, aiškiai pritaikyta pulti. Ji nepadės sustiprinti gynybos, todėl atsiranda daug klaustukų", – praėjusį mėnesį per susitikimą su Lietuvos kolega Audroniumi Ažubaliu sakė Latvijos užsienio reikalų ministras Maris Riekstinis.

Prancūzija tikina, kad ketina parduoti laivą be ginkluotės, todėl šis sandoris esą nekelia grėsmės Europos saugumui. Be to, Paryžius ragina pamiršti vakarykščius nesutarimus ir vadovautis šiandieniais strateginiais interesais.

"Jeigu norime užversti Šaltojo karo puslapį, negalima taikyti Rusijai embargo ir kartu skelbti, kad ji yra mūsų draugė ir partnerė", – teigė Prancūzijos valstybės sekretorius ES reikalams Pierre'as Lellouche'as.

Rusija suinteresuota pirkti vieną "Mistral" tipo laivą ir vėliau su Prancūzija pasistatyti dar tris tokius laivus.

Šiurkštus teisės pažeidimas

Valstybių strateginiai interesai gali skirtis, bet įstatymų privalu laikytis visiems. Tarptautinės teisės ekspertas Dainius Žalimas įsitikinęs, kad pardavusi Rusijai karo laivą Prancūzija šiurkščiai pažeis ES teisę.

"Ginkluotė gali būti parduodama tik toms šalims, kurios vykdo savo tarptautinius įsipareigojimus. Rusija jų įžūliai nesilaiko. Vadovaujantis ES kriterijais, kurie yra nustatyti ginkluotės pardavimui, Rusijai būtų galima parduoti laivus tik tuomet, kai ji visiškai išves kariuomenę iš Gruzijos", – dienraščiui aiškino D.Žalimas.

Pasak eksperto, Prancūzija nemano esanti vienodai susaistyta ES teisės nuostatų ir toleruoja Rusijos vykdomus tarptautinės teisės pažeidimus, kurių šiurkščiausias yra Gruzijos teritorijos okupacija. Teisininkas apgailestavo, kad verslo interesai iškeliami aukščiau už saugumo interesus ir europietiškas vertybes.

Kremliaus saugumo iniciatyva

D.Medvedevas ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy Paryžiuje svarstys "Mistral" pardavimo klausimą, bet sandorio pasirašyti dar neketinama. Vadovai taip pat aptars galimas sankcijas Iranui, Rusijos stojimą į Pasaulio prekybos organizaciją ir D.Medvedevo siūlomą Europos saugumo sutartį.

Kai kurie Vakarų ekspertai teigia, kad D.Medvedevo naujos Europos saugumo iniciatyvos tikslas – sumažinti NATO vaidmenį Europoje ir užsitikrinti veto teisę sprendžiant Europos saugumo klausimus.

Jungtinės Valstijos nepritaria Maskvos idėjai ir siūlo stiprinti esamus saugumo mechanizmus. Prancūzija pasiryžusi svarstyti Kremliaus pasiūlymą.

Seni geri draugai

D.Medvedevas ir N.Sarkozy susitinka jau ne pirmą kartą.

2008 m. rugpjūtį, kilus Rusijos ir Gruzijos kariniam konfliktui, Prancūzijos prezidentas skubiai išskrido į Maskvą tarpininkauti. Konfliktuojančios šalys pritarė jo pasiūlytam šešių punktų taikos planui, bet jis nebuvo įvykdytas, nes Rusija neišvedė savo kariuomenės iš Gruzijos teritorijos ir pripažino Abchazijos bei Pietų Osetijos nepriklausomybę.

Vėliau tais pačiais metais D.Medvedevas atvyko į tarptautinę konferenciją Eviane, kur pirmą kartą pristatė naujos Europos saugumo sutarties idėją.