D.Grybauskaitė patarė sparčiau naudoti ES lėšas

Europos Sąjungos (ES) finansinio programavimo ir biudžeto komisarė Dalia Grybauskaitė paragino naująsias ES nares sparčiau naudoti Sąjungos skiriamas lėšas. Kitu atveju, jos gali netekti nepanaudotų lėšų iš 2007 metų biudžeto.

Europos Komisija įspėjo, kad jei po dvejų metų lėšos, skiriamos iš Struktūrinių fondų, bus nepanaudotos, finansavimas bus automatiškai nutrauktas.

Praėjusiais metais dešimt 2004-ųjų gegužę į ES įstojusiųjų valstybių iš ES fondų gavo 9,1 mlrd. eurų - 3 mlrd. eurų daugiau nei 2004 metais. ES turimais duomenimis, naujosios narės išnaudojo tik nuo 19,3 iki 34,1 proc. gautų lėšų.

2005 metais naujosioms ES narėms buvo skirta 9,5 proc. 104,8 mlrd. eurų siekusio ES biudžeto.

Lenkija gavo 4 mlrd. eurų, Vengrija - 1,3 mlrd. eurų, Čekija - 1 mlrd. eurų, Lietuva - 0,66 mlrd. eurų, Slovakija - 0,6 mlrd. eurų, Slovėnija - 0,36 mlrd. eurų, Latvija - 0,38 mlrd. eurų, Estija - 0,24 mlrd. eurų, Kipras - 0,2 mlrd. eurų, o Malta - 0,13 mlrd. eurų.

Palyginti su 2004 metais, pernai ES biudžetas padidėjo 4,7 proc., arba 4,7 mlrd. eurų.

D. Grybauskaitė sakė, kad 2005 metai “buvo teigiami metai ES biudžetui”, nes daugiau lėšų buvo skirta ES konkurencingumui didinti, mokslo tyrimams finansuoti, ūkio plėtrai skatinti bei naujoms darbo vietoms kurti.

Komisija skelbia, kad kas penktas euras iš ES žemės ūkiui skirtų fondų buvo pervestas Prancūzijai. Nuo jos neatsiliko Vokietija ir Ispanija (po maždaug 13 proc.), Italija (11,4 proc.) ir Didžioji Britanija (9 proc.).

Lietuva deda daug vilčių į Vokietijos pirmininkavimą Europos Sąjungai kitų metų pirmąjį pusmetį, nes Vokietijos formuojamoje darbotvarkėje yra Lietuvai ypač aktualių temų.

Tai Premjeras Gediminas Kirkilas sakė penktadienį Berlyne vykusiame susitikime su Vokietijos parlamento žemųjų rūmų - Bundestago - pirmininko pavaduotoja Suzanne Kastner.

Pokalbio metu G.Kirkilas pabrėžė, kad Lietuva pasisako už tolesnį Europos Konstitucijos ratifikavimo procesą, ir žadėjo, jog Lietuva palaikys Vokietijos pastangas išspręsti šią problemą.

Kalbėdamas apie energetinį saugumą, G.Kirkilas sakė, kad ši problema yra aktuali ne tik Lietuvai, bet ir visai ES. “Naujuose susitarimuose su Rusija ES turi reikalauti rinkų atvėrimo ir skaidrumo garantijų”, - pabrėžė G.Kirkilas.