- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ispanijos premjeras Mariano Rajoy (Marianas Rachojus) ir Belgijos vyriausybės vadovas Charles'as Michelis (Šarlis Mišelis) trečiadienį keipsis į įstatymų leidėjus dėl Katalonijos krizės, bet šio regiono atstatydintas separatistas lyderis Carlesas Puigdemont'as (Karlesas Pudžemonas) paragino Europos Sąjungą liautis remti „perversmą“ prieš jo tėvynę.
Antradienį C. Puigdemont'as pasmerkė Europos Sąjungos palaikymą M. Rajoy pastangoms užgniaužti Katalonijos mėginimus atsiskirti. Atstatydintas lyderis taip pat paragino savo regiono nepriklausomybę remiančias partijas susivienyti prieš ateinantį mėnesį vyksiančius rinkimus.
„Ar priimsite Katalonijos referendumo rezultatus, ar toliau padėsite ponui Rajoy vykdyti valstybės perversmą“, – Briuselyje klausės C. Puigdemont'as, praeitą mėnesį atstatydintas Madrido, kai Katalonijos parlamentas vienašališkai paskelbė nepriklausomybę.
C. Puigdemont'as gali būti išduotas Ispanijai, kaltinančiai jį maištu ir antivyriausybine veikla. Antradienį jis kalbėjo renginyje, kuriame dalyvavo apie 200 nepriklausomybę palaikančių katalonų merų, atskridusių į Belgijos sostinę jo paremti.
M. Rajoy ir Ch. Michelis trečiadienį sakys kalbas savo šalių parlamentuose apie didžiausią politinę krizę per Ispanijos demokratinio valdymo keturis dešimtmečius. Katalonijos separatistų asociacijos ir viena profsąjunga savo ruožtu paragino surengti regione visuotinį streiką, o šeštadienį numatoma organizuoti didelę demonstraciją.
Separatistinė krizė įsiplieskė katalonų lyderiams spalio 1-ąją surengus referendumą dėl nepriklausomybės, nepaisant teismo draudimo.
Regiono valdžia teigia, kad 90 proc. dalyvių pasirinko atsiskyrimą nuo Ispanijos, nors tik mažiau kaip pusė balso teisę turinčių žmonių atėjo pareikšti savo valios regione, smarkiai nesutariančiame nepriklausomybės klausimu.
Nereguliuojamą referendumą taip pat mėgino sustabdyti Ispanijos nacionalinė policija, nevengusi šiurkščios jėgos.
Vėliau, spalio 27-ąją, Katalonijos parlamentas paskelbė nepriklausomybę, bet Madridas tą pačią dieną įvedė tiesioginį valdymą pusiau autonominiame regione, atstatydino jo lyderius, paleido parlamentą ir paskelbė, kad regiono valdžios rinkimai vyks gruodžio 21 dieną.
Anksčiau antradienį C. Puigdemont'as paragino nepriklausomybę palaikančias partijas prieš rinkimus susivienyti.
„Neturime kitos išeities, tik eiti visi kartu“, – jis sakė Katalonijos radijui.
Skeldėjantis nepriklausomybės frontas?
Ši krizė smarkiai supriešino katalonus, be to, daugiau kaip 2 000 verslo įmonių perkėlė savo būstines iš turtingo rytinio Ispanijos regiono, turinčio 7,5 mln. gyventojų.
C. Puigdemont'as sakė esantis pasiruošęs kandidatuoti per gruodžio 21-osios rinkimu, bet dar toli gražu neaišku, ar jis iki to laiko sugrįš į savo šalį.
2015 metais separatistų koalicija „Junts pel Si“ („Kartu už „Taip“), sudaryta iš Katalonijos kairiosios respublikonų partijos (Esquerra Republicana de Catalunya, ERC) ir C. Puigdemont'o konservatyvios Katalonijos Europos demokratų partijos (PDeCAT) užsitikrino 72 mandatų daugumą 135 vietų regioniniame parlamente, padedama mažesnės sąjungininkės – kraštutinės kairiosios partijos „Liaudies vienybės kandidatūra“ (Candidatura d'Unitat Popular, CUP).
Tačiau antradienio vakarą ERC atmetė tokios koalicijos scenarijų per artėjančius rinkimus. Partijos atstovo Sergi Sabrios (Seržio Sabrijos) pranešime sakoma: „Kadangi suformuoti išties vieningo sąrašo neįmanoma, sieksime koordinuoti (veiksmus) įvairių kandidatūrų pagrindu.“
Galutinis terminas pateikti oficialius partijų sąrašus sukaks vėliau šį mėnesį, bet politikai Madride įdėmiai stebės, ar nepriklausomybės šalininkų frontas neskeldėja.
„Represijų banga“
Nors 2015 metais separatistai gavo daugumą vietų, už juos balsavo mažiau nei pusė rinkimų dalyvių. Apklausos rodo, kad nepriklausomybės klausimu katalonai smarkiai nesutaria iki šiol.
Pastaroji krizė atnaujino nuogąstavimus, ar Ispanija sugebės atsigauti po finansų krizės. Be to, Madrido pareigūnai kaltinami griebęsi pernelyg griežto atsako.
Praeitą savaitę teismas nusprendė, kad aštuoniems buvusiems katalonų ministrams turi būti skirtas kardomasis įkalinimas, kol bus atliekamas tyrimas dėl įtariamo maišto, antivyriausybinės veiklos ir netinkamo viešųjų lėšų naudojimo.
Pats C. Puigdemont'as ir keturi kiti jo buvę ministrai ateinančią savaitę turės vėl stoti prieš Belgijos teismą, Ispanijai išdavus Europos arešto orderį ir pareikalavus juos išduoti.
Ši krizė kelia didelį nerimą Europos Sąjungoje, anksčiau supurtytai netikėto Didžiosios Britanijos sprendimo trauktis iš Bendrijos.
Atstatydintas lyderis antradienį pareiškė pabėgęs iš Ispanijos, kad išvengtų griežto Madrido susidorojimo.
„Esu visiškai įsitikinęs, kad Ispanijos valstybė ruošėsi aršių represijų ir smurto bangai, už kurią būtume buvę laikomi atsakingais“, – jis sakė Katalonijos radijui, bet toliau šios minties neplėtojo.
Katalonijos nepriklausomybės krizę ispanai dabar laiko antra didžiausia šalies problema po didelio nedarbo lygio, rodo antradienį paskelbta apklausa.
Madride įsikūrusio Sociologinių studijų centro atliktas tyrimas atskleidė, kad 29 proc. respondentų dabar labiau susirūpinę dėl Katalonijos likimo negu dėl korupcijos, keliančios didžiausią nerimą 28,3 proc. apklaustųjų.
Baimintasi, kad Madrido įvestas tiesioginis valdymas Katalonijoje, generuojančioje penktadalį Ispanijos bendrojo vidaus produkto, gali pakurstyti didelio masto neramumus.
Vis dėlto šie nuogąstavimai kol kas nepasiteisino.
Kita vertus, nepriklausomybės šalininkų organizacijos surengė jau kelis didelius protestus, reikalaudamos paleisti suimtus buvusius ministrus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Šoigu: gynybos ministras, vadovavęs plataus masto Maskvos invazijos į Ukrainą pradžiai
Poste keičiamas Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu vadovavo Maskvos 2022 metais pradėtam plataus masto puolimui Ukrainoje ir buvo ilgiausiai dirbęs šalies ministras. ...
-
„Amnesty“: Kinija persekioja užsienyje gyvenančius politiškai aktyvius piliečius
Žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ pirmadienį pareiškė, kad Kinija persekioja užsienyje studijuojančius politiškai aktyvius piliečius, kai kuriems studentams pranešus apie jų šeimos narių persek...
-
Žiniasklaida: JAV siūlo Izraeliui žvalgybinę pagalbą mainais į operacijos Rafache atsisakymą
Jungtinės Valstijos, anot žiniasklaidos, pasiūlė Izraeliui pagalbą susekant islamistinio „Hamas“ judėjimo lyderius, jei šalis atsisakys didelio masto puolimo Rafache. Laikraštis „The Washington Post“, remdamasi...
-
J. Bideno patarėjas: nepaliksime Izraelio likimo valiai
JAV vyriausybė patikino, kad, nepaisant sulaikytos amunicijos siuntos, remia savo sąjungininką Izraelį. JAV prezidentas Joe Bidenas nenori, kad amerikietiški ginklai būtų panaudoti didelio masto karinėje operacijoje Rafacho mieste, sekmadienį pa...
-
Sakartvelo parlamente prasideda paskutinis prieštaringai vertinamo „rusiškojo įstatymo“ svarstymas
Masinius protestus Sakartvele sukėlęs įstatymas, kuriuo vyriausybė siekia pažaboti užsienio šalių daromą įtaką šalyje, pirmadienį bus paskutinį kartą svarstomas parlamente. ...
-
Rusijos užsienio reikalų ministru po 20 metų darbo ir toliau lieka S. Lavrovas
Po 20 metų darbo Sergejus Lavrovas liks Rusijos užsienio reikalų ministru pagal prezidento Vladimiro Putino pasiūlymą, pateiktą aukštiesiems parlamento rūmams, sekmadienio vakarą paskelbta „Telegrame“. ...
-
Daliniai rezultatai: Katalonijos regiono rinkimuose pirmauja socialistai
Ispanijos regiono rinkimuose sekmadienį pirmavo Ispanijos ministro pirmininko Pedro Sanchezo (Pedro Sančeso) socialistai, dešimtmetį Kataloniją valdžiusiai separatistų daugumai praradus daugumą, parodė daliniai rezultatai. ...
-
V. Putinas iš gynybos ministro pareigų atleidžia S. Šoigu13
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį ėmėsi veiksmų iš pareigų atleisti gynybos ministrą Sergejų Šoigu, taip smarkiai supurtydamas šalies karinių pajėgų vadovybę, Maskvai daugiau nei dvejus metus tęsiant karą Ukrai...
-
„Hamas“: J. Bideno komentaras dėl įkaitų Gazos Ruože paleidimo žlugdo derybas1
JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) komentaras, kad paliaubos Gazos Ruože būtų įmanomos, jei „Hamas“ paleistų savo įkaitus, yra kliūtis deryboms, sekmadienį pareiškė palestiniečių kovotojų grupuotė. ...
-
Prancūzijoje deglo estafetėje pirmą kartą nepavyko uždegti olimpinės liepsnos1
Paryžiaus olimpinių žaidynių deglo estafetėje šeštadienį patirtas pirmasis nesklandumas, kai olimpinė ugnis, kuri uždegama kiekvienos dienos pabaigoje, nebuvo uždegta. ...