Kinija ruošiasi vienam svarbiausių šalies politinių įvykių – kartą per penkerius metus vykstančiam Komunistų partijos suvažiavimui. Jame paaiškės, kas vadovaus didžiausiai pagal gyventojų skaičių pasaulio valstybei.

Reikšmingas renginys

Lapkričio 8 d. Kinijos sostinėje Pekine esančiuose Liaudies rūmuose prasidės XVIII Kinijos Liaudies Respublikos komunistų partijos suvažiavimas.

Šių metų suvažiavimas – neeilinis. Per jį keisis net septyni iš devynių dabartinio Politinio biuro Nuolatinio komiteto narių.

Skaičiuojama, kad suvažiavime sostinėje dalyvaus apie 2,2 tūkst. atstovų iš 40-ies šalies apygardų.

Nors oficialiai neskelbiama, kurie Komunistų partijos nariai pakeis ligšiolinius Kinijos lyderius Politinio biuro Nuolatiniame komitete, niekas neabejoja, kad komitete po suvažiavimo tikrai atsidurs Xi Jinpingas ir Li Keqiangas. Šie du Komunistų partijos nariai laikomi pagrindiniais pretendentais 2013 m. pakeisti dabartinį partijos generalinį sekretorių Hu Jintao ir premjerą Weną Jiabao.

Per suvažiavimą numatoma ir Centrinės karinės komisijos sudėties kaita. Manoma, kad po suvažiavimo komisijoje pasikeis apie 70 proc. narių.

Stiprinamas saugumas

Pekinas vykstant suvažiavimui virs neįžengiama tvirtove.

Kinijos žiniasklaida jau paskelbė, kad net vandens ar elektros tiekimo sutrikimus atsakingi pareigūnai įpareigoti lokalizuoti per 15 minučių, jei tokių incidentų pasitaikytų.

Į sostinę nuo lapkričio 1-osios iki 18-osios neįleidžiamos jokios transporto priemonės, kurios veža pavojingus chemikalus ar kitas toksines medžiagas.

Iš Pekino buvo nurodyta išvykti daliai disidentų, politinių aktyvistų, net teisininkų, kurie agituoja už žmogaus teises.

Ką jau kalbėti apie pompastiką – visur plevėsuojančias raudonas vėliavas ar įvairius renginius...

Svarbiausia – stabilumas

Ko iš šio suvažiavimo tikisi paprasti kinai? Ar jis jiems rūpi?

Galiausiai, koks bus Kinijos raidos kelias?

Tuo nusprendė pasidomėti britų televizijos BBC žurnalistai, prieš suvažiavimą jie savaitę praleido Kinijoje.

BBC žurnalistas Johnas Sudworthas pabrėžė: "Jei kuris nors iš Kinijos lyderių norėtų pasauliui parodyti, kokią pažangą jo šalis padarė per pastaruosius 10 metų, nereikėtų ilgai sukti galvos – jis pakviestų visus į Šanchajų."

Kinijos rytinėje pakrantėje esantis didmiestis per pastarąjį dešimtmetį tapo vienu įspūdingiausių pasaulio miestų – su besistiebiančiais į dangų stiklo bokštais, spindinčiais prekybos centrais ir prabangiais apartamentais.

Dažnas Šanchajų vadina Kinijos galios simboliu.

Statybų bumas leido gauti darbo milijonams darbininkų iš visos Kinijos. Tačiau, kaip pabrėžė J.Sudworthas, lazda visuomet turi du galus.

Kalbėdamasis su vienu mieste dirbančiu nekilnojamojo turto agentu žurnalistas pasiteiravo: "Kokia dalis Kinijos gyventojų gali leisti sau ne tik pasvajoti apie nerūpestingą gyvenimą šiame tviskančiame mieste?"

"Kinijoje sparčiai auga atskirtis tarp turtingų ir skurstančių žmonių. Nors skurdžiai gyvenantys žmonės norėtų keisti savo padėtį, jie to negali. Turime labai galingą, labai įtakingą ir didelę vyriausybę, kuri visuomet viską kontroliuoja ir nuolatos ramina žmones, kad ateitis bus šviesi", – savo mintimis dalijosi agentas, bandantis parduoti 2,5 mln. dolerių vertės apartamentus.

Kai kurie ekspertai pastebi, kad visa apimanti partijos kontrolė skatina socialinę nelygybę.

Milžiniški infrastruktūros projektai ir eksportas – Kinijos variklis, tačiau didžiulės vyriausybės injekcijos į šalies ekonomiką dažnai nepasiekia diena iš dienos triūsiančių darbininkų.

Gary Liu, ekspertas iš Kinijos–Europos tarptautinės verslo mokyklos, pabrėžė: "Kinija priėjo kryžkelę. Pernelyg didelis vyriausybės aparatas sukelia problemų. Vyriausybė yra per stipri, ji pernelyg griežtai kontroliuoja šalies išteklius, o tai didina socialinę atskirtį visuomenėje ir trukdo pažangai."

Pasak jo, "jei didžioji dalis Kinijos gyventojų negali vartoti, vyriausybei vienareikšmiškai teks sukurti gerokai labiau subalansuotą ekonomikos modelį, kuriame vidiniai visuomenės poreikiai turės būti įvertinti".

J.Sudworthas viename Šanchajaus daugiabučių rajone pakalbino čia gyvenančią 51 metų Lou Liping.

Kartu su kaimynais moteris dalijasi ne tik bendra virtuve, tačiau ir vonia. Ji viliasi, kad vieną dieną gaus kompensaciją naujam butui.

"Labai tikiuosi, kad kuo greičiau (gausiu kompensaciją). Bijau, kad vėliau bus sunku įstengti ką nors įsigyti, nes nekilnojamojo turto kainos smarkiai auga", – apgailestavo Lou Liping.

Kinai – optimistai

Užtat Kinijos kaime vietos gyventojai į ateitį žiūri su optimizmu.

Martinas Patience'as, BBC žurnalistas, kalbino vieną kinų ūkininką šio gimtajame kaime į šiaurę nuo sostinės Pekino, netoli Didžiosios kinų sienos.

71 metų Dongas Dexiu džiaugėsi, kad jo kaimas per pastarąjį dešimtmetį smarkiai pasikeitė.

"Mano gyvenimas pasikeitė. Jei atvirai, dabar jaučiuosi tarsi gyvendamas rojuje. Žinote, mes dažnai badavome. O dabar, nors nesu pasakiškai turtingas, turiu viską, ko mano širdis geidžia", – džiaugėsi kiek sulysęs cigaretės dūmą traukiantis vyras.

Dongas Dexiu pasakojo per savo gyvenimą patyręs ne vieną skaudų likimo smūgį.

Dar būdamas vaikas jis išgyveno japonų okupaciją. Šie žiauriai nukankino jo senelį. Dongo Dexiu tėvas mirė didžiojo bado metais, kuris Kinijoje pražudė milijonus žmonių.

Senyvas vyras džiaugėsi, kad šiuo metu uždirba pinigų. Net daugiau, nei jam reikia.

Pirmąsyk pokyčius jis pajuto tada, kai Kinijos vyriausybė leido ūkininkams pardavinėti savo išaugintas gėrybes. O pastaruosius dešimt metų Dongas Dexiu, kaip pats sako, gyvena nerūpestingą ir sotų gyvenimą.

"Kelias į kaimą – sutvarkytas, valdžia atnaujino daugelį namų. Gaunu valstybinę pensiją, taip pat algą dirbdamas ugniagesiu netoliese esančiame miške", – pasakojo vyras.

Kiek uždirba Dongas Dexiu? Kodėl jis toks laimingas?

Vakariečių akimis, Dongo Dexiu pajamos – mažos. Per mėnesį jis susižeria vos 250 JAV dolerių. Tačiau ūkininkas pridūrė – "tokių pinigų aš per visą gyvenimą nesu regėjęs".

"Istorijos ratas daugiau nesisuks atgal", – BBC žurnalistui tvirtai pareiškė D.Dexiu.

Kinai – optimistai. Jie mano, kad nors šalis ir susiduria su problemomis, ji – teisingame kelyje.

Tad išlaikyti žmonių tikėjimą šviesia ateitimi, regis, ir yra naujųjų Kinijos lyderių užduotis.

Kinijos politinė-institucinė sistema

Nacionalinis suvažiavimas – teoriškai aukščiausias valdžios organas Kinijos komunistų partijoje, vykstantis mažiausiai vieną kartą per penkerius metus. Suvažiavimas atlieka dvi funkcijas: tvirtina partijos konstitucijos pakeitimus ir renka Centro komitetą (CK).

Centro komitetą sudaro Politinio biuro Nuolatinis komitetas (šiuo metu – devyni nariai, po suvažiavimo pasikeis septyni iš jų), Politinis biuras (24 nariai ir vienas papildomas), Sekretoriatas – pagrindinis administracinę funkciją atliekantis valdžios organas, kuriam vadovauja Kinijos komunistų partijos generalinis sekretorius, taip pat Centrinė karo komisija.

Politinio biuro Nuolatinis komitetas turi didžiausią įtaką Kinijoje. Komiteto nariai, taip pat viso Politinio biuro nariai, parenkami užkulisiuose, vykstant suvažiavimui.

Centrinė disciplinos priežiūros komisija yra tiesiogiai pavaldi Nacionaliniam suvažiavimui ir yra tokios pat svarbos kaip CK. Atsakinga už korupcijos išgyvendinimą ir partijos narių nusižengimų kontrolę.

Kinijos lyderiai:

• Hu Jintao – Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) prezidentas, Kinijos komunistų partijos (KKP) generalinis sekretorius, Centrinės karo komisijos pirmininkas.

• Wu Bangguo – Nacionalinio liaudies kongreso Vykdomojo komiteto pirmininkas.

• Wenas Jiabao – Valstybės tarybos premjeras.

• Jia Qinglinas – Laudies politinių patarėjų konferencijos pirmininkas.

• Li Changchunas – propagandos vadas.

• Xi Jinpingas – KLR viceprezidentas, vienas svarbiausių KKP sekretoriato narių.

• Li Keqiangas – vykdantysis vicepremjeras.

• He Guoqiangas – Centrinės disciplinos priežiūros komisijos vadovas.

• Zhou Yongkangas – Politinių ir legislatyvinių reikalų komiteto vadovas.