Pritarusi Lisabonos sutarčiai Airija leis lengviau atsikvėpti visai ES. Žalią šviesą reformoms uždegę airiai ir patys gaus nemažai naudos.

Tačiau jeigu nugalės euroskeptiškos nuotaikos, šalis gali tiesiog likti izoliuota. Taip mano Vilniaus universiteto profesorius Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Politikos mokslų katedros vedėjas dr. Gediminas Vitkus.

– Tai yra reformų sutartis. Ji skirta padaryti ES geriau valdomą, galinčią turėti labiau koordinuotą politiką ir galbūt labiau matomą tarptautiniu lygmeniu, kaip vientisą sąjungą. Todėl nemanau, jog tik didžiosios valstybės suinteresuotos, kad ji būtų priimta. Turėtų būti suinteresuotos ir mažosios, bent jau Lietuvai būtų naudingiau efektyvesnė ES, negu ji dabar yra. Aš, pavyzdžiui, rekomenduočiau ir Lietuvai paspausti, kad būtų priimta Lisabonos sutartis.

– Vis dėlto kam naudingesnė Lisabonos sutartis – mažosioms šalims ar didžiosioms?

– Visoms.

– Kokia konkreti nauda būtų, pavyzdžiui, Lietuvai?

– Jums litais? (Juokiasi.) Manau, kad pinigais šios naudos nepamatuosi. Manau, jog nauda yra ta, kad ES bus stipresnė. Lietuvai reikia stiprios sąjungos. Nemanau, kad Lietuvai būtų naudinga silpna ES. Tai pagrindinė nauda.

– Kaip airių balsavimas galėtų pakreipti ES likimą?

– Arba jie nubalsuos už – sutartis bus ratifikuota, jei prieš, reikės galvoti, ką daryti.

– O ką būtų galima padaryti?

– Aš izoliuočiau airius.

– Yra ir tokia galimybė?

– Kodėl gi ne? Jeigu jie vieninteliai nepasirašo sutarties.

– Tokiu atveju būtų suspenduota jų narystė?

– Čia jau reikėtų galvoti kaip. Dabar sunku pasakyti. Manau, kad niekas negalėtų į tai atsakyti. Reikia palaukti rezultatų.

– Ispanijos užsienio reikalų ministras sakė, kad plano B, jei airiai nubalsuos prieš, Briuselis neturi.

– Reikia palaukti. Jei nubalsuos prieš, tada ir sugalvos, ką daryti. Šiaip tikrai neturi. Aš tik sakau savo nuomonę.

– Ar nebūtų protingiau parengti kokį nors visiems priimtiną alternatyvų pasiūlymą neigiamo airių balsavimo atveju?

– Tai kad Lisabonos sutartis ir yra alternatyvus pasiūlymas. Po to, kai buvo atmesta ES Konstitucija ir vietoj jos parengta ir suderėta ši reformų sutartis. Manau, kad valstybėms gana.

– Yra nuomonė, kad Lisabonos sutartis iš esmės yra ta pati atmesta Konstitucija tik su kosmetiniais pataisymais.

– Moteriškė su makiažu ir be makiažo atrodo skirtingai. Čia jau priklauso nuo prioritetų. Kas kam patinka. Bet iš tiesų labai daug dalykų iš Konstitucijos perkelta į Lisabonos sutartį. Galu gale kitaip ir negalėjo būti, nes Konstitucija buvo sumanyta, kad ES taptų ryškesnė. Ieškant kompromisų natūralu, kad daug kas buvo perkelta. O ar buvo padaryti tik kosmetiniai pokyčiai, aš nežinau. Pavyzdžiui, buvo atsisakyta paties termino "konstitucija", visų valstybingumo simbolių – vėliavos, himno. Kai kam gal tai kosmetika, o kai kam – labai svarbu.

– O kam tai būtų labai svarbu?

– Nežinau. Bet kuriam politiniam junginiui, ko gero, svarbu turėti simboliką, idėją. Galu gale valstybės kuriamos idėjos pagrindu. Jeigu nėra idėjos, ta valstybė ir plaukioja kaip laivas neturėdamas kurso. Kad ir kur jis plauktų, visur blogai, nes jis nežino, kur plaukti. O tie dalykai aiškiai duoda orientyrą.

– Didžiosios valstybės užsiminė, kad jei airiai nubalsuos prieš, jie gali sukurti ką nors panašaus į sąjungą sąjungoje. Tai leistų jiems priimti sprendimus patiems, neatsižvelgiant į kitų nuomonę.

– Didžioji ES šalių dalis jau ratifikavo Lisabonos sutartį, tai rodo, kad tokiai sąjungai pritartų ir jos. Nemanau, kad tai bus tik didžiųjų klubas. Galu gale ta Lisabonos sutartis, jeigu jos kas nors nenori, galima ir be jų apsieiti, bet gal nereikia galvoti, kas būtų, jeigu būtų.

– Gal airiams dar ką nors pasiūlys, kad jie balsuotų už? Kokių nors nuolaidų?

– Jau dabar nemažai pasiūlyta, netgi sakyčiau abejotinų nuolaidų, pavyzdžiui, galimybė kiekvienai valstybei išsaugoti po komisarą. Lyg ir jau buvo visų suderėta... Reikėtų palaukti. Vis dėlto, mano manymu, bandytų Airiją tiesiog izoliuoti, juk čia ne Prancūzija.

– Bet dar yra Lenkija ir Čekija, kurių prezidentai irgi neskuba ratifikuoti sutarties.

– Čia yra Lenkijos ir Čekijos politinio užnugario klausimas. Tas jų nepasirašymas gali trukti tik iki kadencijos pabaigos. Nežinau, kiek dar laiko liko iki jų kadencijos pabaigos.

– O kiek liko laiko, skirto sutarčiai ratifikuoti?

– Jokio termino nėra, bet būtų naudinga ratifikavimo procesą užbaigti kuo greičiau, nes institucijos jau pasiruošusios dirbti pagal nauja tvarką.