Tačiau kaip visiems žinoma, blogas yra tik verslas, o valdžia yra geidžiamiausias mūsų darbdavys. Kuris visiems, o ypač gydytojams ir slaugytojoms, mokytojams ir bibliotekininkėms niekada negailėjo gerų algų.

Liko tik pasiekti, kad tokias pat geras algas, kaip bibliotekininkės, imtų gauti ir statybininkai. Pirmadienį premjero Skvernelio susitarimu su suktais verslininkais ir profsąjungų šmėklomis tai ir buvo padaryta. Dabar jau ir vargšas statybininkas, ir „Lifosos“ darbininkas uždirbs tiek pat daug, kaip kaimo bibliotekininkė ar universiteto docentas.

Ar jau galima statyti gerajam premjerui paminklą už tokią malonę?

Džiaugtis dar per anksti. Nes klausimų kyla įvairių. Pavyzdžiui, o kaip bus darbuotojams tų verslininkų, kurie nepriklauso jokioms darbdavių draugijoms? Tylite?

Taip išeina, kad tie verslininkai, kurie nepriklauso darbdavių draugijoms, su valdžia nepasirašė jokio susitarimo, ir algų didinti jie neprivalės. Ką turėtų padaryti valdžia, kad visi verslininkai būtų priversti didinti algas iki bibliotekininkių lygio?

Seimas skubos tvarka privalo išleisti įstatymą, kad visi darbdaviai, įskaitant poros žmonių uabus, privaloma tvarka taptų Pramonininkų ar kitos darbdavių draugijos nariais.

Gera pradžia jau yra. Išpartinta socialdemokratė Šalaševičiūtė pateikė net du įstatymo projektus, kuriais bus įteisinta prievarta kilnių tikslų vardan. Pirmiausia ji siūlo prievarta gydyti žmones nuo alkoholizmo, todėl jau netrukus Lietuvoj bus taip pat gerai, kaip prie ruso.

Kitu įstatymo projektu iš sveikatos apsaugos ministrės posto, patys žinot, už ką išmesta ponia siūlo įvesti prievartines licencijas visiems psichologams. O licencijas dalys Lietuvos psichologų sąjunga. Nepriklausysi sąjungai – nedirbsi psichologu, net jei būsi baigęs Harvardą ar Oksfordą. Tvarka bus.

Licencijas būtina įvesti ir visiems verslininkams. Licencijuojančia įstaiga paskirti Pramonininkų konfederaciją. Tik taip premjeras galės garantuoti, kad pusė jokioms draugijoms nepriklausančių darbdavių padidins mūsų algas.

Kadangi jau net rektoriai Lietuvoje nusirašinėja, o mes nebepasitikime ne tik savo, bet ir Vakarų universitetais, būtina įvesti licencijas visiems kas turi diplomus. Įveskime licencijas žurnalistams, o licencijas lai dalija Žurnalistų sąjunga. Kuri primena senelių prieglaudą, nes niekas į ją nebestoja.

O rašytojams ar nereikia licencijų? Kokia čia tvarka, kai bestselerius leidžia kunigas Toliatas, menotyrininkė Sabaliauskaitė ar kažkoks Užkalnis, o Rašytojų sąjunga merdi?

Darom licencijas rašytojams. Pavyzdžiui, jei rašytojas  ar žurnalistas per metus nesudalyvavo penkiuose mokamuose savo sąjungų renginiuose su Valstiečių frakcijos nariais, licencija atimama. Kaip gydytojams, kurie, nepriklausomai nuo savo lygio, privalo rinktis valandas klausydamiesi atgrubnagių ir dundukų paskaitų.

Nepalikim nė pusmetrio laisvei. Viską valdžia turi išaiškinti. Tik taip atgis merdinčios nevykėlių sąjungos. Tik taip pasieksime, kad visi žiūrėtų į valdžios burną, laukdami teisingo žodžio. Tegu tai būna mūsų dovana Lietuvos Respublikos šimtmečiui.

Sakote, kad laisvė ir prievarta nedera?

Netiesa. Jei Skverneliui su verslininkų parašais pavyko įrodyti, kad alga kyla ne dėl paklausos ir pasiūlos santykio, kaip manyta iki šiol, o tik dėl nacionalinių susitarimų, prievartos reikia. Nes vis daugiau žmonių be valdžios leidimo jau ir į tualetą negali nueiti.

Mūsų idealas – visa Lietuva kaip kelių policininkas. Kaip žinome iš patirties, kai jie tikrina įkaušusius, galima nesisegti saugos diržų, ir atvirkščiai. Darom licencijas visiems. Ir tada statybininkai uždirbs tiek pat daug, kaip bibliotekininkės ir mokytojos.