Pirmasis žodis reiškia sąvokos turinį, antrasis jį papildo: tai reglamentuotu sutarimu priimtas, pagrindinis, pastovus, palyginti su kitais, valstybės teisynas. Ją, parašytą teisėtai rinktos valdžios atstovų, priėmėme per referendumą. Turime vieną seniausių rašytinių konstitucijų, didžiuojamės solidžiu dabartinės turiniu ir atsparumu skubotiems pokyčiams. Tačiau nereikia ypatingos teisinės patirties norint suprasti, kad bet koks žmogaus sugalvotas įstatymas gali būti tobulinamas, keičiamas, atšaukiamas, kartais, deja, ignoruojamas ar apeinamas.

Žmogaus sugalvotų taisyklių įmanoma nepaisyti. Kaip ir kiek jų laikytis, sprendžiame patys pagal savo vertybines nuostatas. Ar mūsų veikimas / neveikimas atitinka įstatymus, prireikus sprendžia teismai, ar tai neprieštarauja Konstitucijai – Konstitucinis Teismas. Norėdami pažinti valstybės, kurioje gyvename, teisinį pagrindą, kasmet turime galimybę dalyvauti LRK egzamine. Jo, kaip ir daugelio kitų egzaminų metu, tikriname savo žinias.

Rašant gamtos konstituciją svarbu ne tiek patys dėsniai, bet tai, kas iš jų išsirutulioja, kas svarbu, renkantis teisingą egzistencinės kelionės kryptį.

Kad ir koks būtų įstatymas, jis negali būti visuotinai priimtas – visada rasis bent vienas, kuris jam nepritaria. Todėl net Konstitucijos negalime vadinti visuotinai priimta. Suprantama, nors iš pirmo žvilgsnio gal ir paradoksalu, bet visuomenėje nieko visuotinai priimto būti negali. Todėl būtina susitarti, ką vadinsime susitarimu. Gamtoje iš esmės yra kitaip. Čia dėl taisyklių ir jų laikymosi nebalsuojama, nes nustatyta ir santykinai pastovu nuo pradžios. Kada buvo pradžia, suvokiame pagal tai, kiek šiandien turime žinių ir išminties.

Gamtos taisykles nustatė pati gamta, todėl jos konstituciją galima vaizduotis kaip objektyvių taisyklių – dėsnių – rinkinį. Tai tvermės, judėjimo, šviesos, spinduliavimo, termodinamikos, genetikos, medžiagų sudėties pastovumo, periodinis, visatos plėtimosi, entropijos ir daugelis kitų dėsnių. Dalis jų pavadinti atradėjų vardais: Archimedo, Paskalio, Keplerio, Niutono, Mendelio, Daltono, Mendelejevo, Hablo ir kt. Atrasti, vadinasi, susiklosčius palankių aplinkybių visumai, sugebėti perskaityti gamtos knygos fragmentą pirmam. Galima teigti, kad pirminis gamtos dėsnių šaltinis yra jos konstitucija.

Daug žinomų gamtos dėsnių minimi bendrojo lavinimo mokyklų vadovėliuose. Dauguma pilnamečių turi brandos atestatus, bet retas, užkluptas netikėtai, galėtų pacituoti bent vieną gamtos taisyklę. Tai žmogiška, be to, ir tikslios formuluotės čia nebūtinos – kur kas svarbiau dėsnių, susigulėjusių pasąmonėje, intuityvus išmanymas.

Jų galima nežinoti, bet neįmanoma apeiti, nepaisyti, jiems nepaklusti ar išsiveržti iš jų veikimo zonos. Viskas vyksta dėsnių įtakos lauke. Pvz., visuotinė trauka egzistuoja nepriklausomai nuo kieno nors norų, mūsų už ar prieš. Ji tikrai yra visuotinė, nors dėl jos niekas nebalsavo.

Gamtos konstitucija universali, nes tinka, galioja, valdo visus: mikro- ir makropasaulį, gyvąją ir negyvąją jo dalį, materialią ir kitokias jo puses, individus, bendruomenes ir visuomenes, Žemę, Saulės sistemą, visatą. Jos dėsniai visuotini, nes veikia visada ir visur gamtos nustatytomis sąlygomis. Tai suprasti žymiai svarbiau, nei gebėti mechaniškai atkartoti akademinę dėsnio formuluotę.

Konstitucijos aprėptis beribė, nors dabar sugebame įskaityti tik dalį jos. Ieškodami kūrėjo išminties ir bandydami prie jos prisiliesti, galime mėginti šią knygą rašyti sau. Rašant gamtos konstituciją svarbu ne tiek patys dėsniai, bet tai, kas iš jų išsirutulioja, kas svarbu, renkantis teisingą egzistencinės kelionės kryptį. Klausimas apie minėtą kryptį galėtų būti vienas kertinių mūsų skaitomoje gamtos knygoje.

Mokslininkų atrasti dėsniai toli gražu ne visa gamtos konstitucija. Dalį įrašų mums perskaitė išminčiai, dalį – patys: kiek išminties tautų mitologijoje, liaudies dainose, patarlėse, pasakose, posakiuose. Šis visuotinės išminties aruodas yra taip pat ir gyvenimo dėsnių pirminis šaltinis. Veiksmo ir atoveiksmio, inercijos, elektromagnetinės indukcijos, visatos plėtimosi ir kitų mokslo atrastų gamtos dėsnių svarba neabejojame. Mažai kas  jiems kaip lygiaverčius priskiria gyvenimo dėsnius – viskas praeis, nuo likimo nepabėgsi, turtingas tas, kuriam užtenka, augame duodami, nevaldantis savęs nėra laisvas, pabaiga – nauja pradžia, po nakties išaušta diena ir kt.

Norint naudotis kompiuteriu ar išmaniuoju telefonu, pakanka žinoti mygtukų lietimo tvarką – norimos atlikties algoritmą. Gamtos konstitucijos egzamine reikia pačiam būti išmaniam arba norėti ir turėtivalios to siekti, kartais nuoširdžiai pripažinti, kad tam tikroje srityje esi neišmanėlis. Kartais kai kuo būtina tiesiog patikėti, įjungti ir išgirsti šeštąjį ar 36-ąjį pojūtį, išsiveržti iš stacionarios mąstymo orbitos, mėginant žinomus ir intuityvius pasaulio pažinimo būdus sujungti į visumą. Todėl bandyti formuluoti klausimus ir ieškoti atsakymų į juos kviečiu visus, kurių nevaržo konkrečios pasaulėžiūros ar tik vieno pasaulio pažinimo būdo rėmai.

Esu įsitikinęs, kad gamtos konstituciją gali rašyti bet kurios srities specialistas, bet kokios religijos išpažinėjas, bet kurios profesijos atstovas, išmintinga mama ar tėtis, mąslus vaikas, bet kas, kažką esmingo sąmoningai patyręs gyvenime.

Klausimai skirti, visų pirma, sau. Jų kūrimas ir atsakymų paieška norinčiam ieškoti sudarys prielaidų pamatyti platesnį horizontą, kitų sukurtuose klausimuose ir atsakymuose išgirsti daugiau gaidų, atsakyme į paprastą klausimą atrasti gilumą, o sudėtingame – paprastumą. Atsiras daugiau erdvės pojūčiams. To, kas vyksta gamtoje, atitikmenų, atmainų, panašumų apstu žmoguje, visuomenėje, minioje, žmonių santykiuose, todėl formuluojant klausimus svarbi adaptuota gamtos dėsnių versija.

LRK egzaminą, kurie nori, laiko kartą per metus, į gamtos konstitucijos testo klausimus, vienaip ar kitaip, atsakinėjame kiekvieną dieną visą gyvenimą. Rezultatus patys arba kiti matome ir vertiname nuolat. Gamtos konstitucijos testo tikslas – ne pagauti be bilieto, o suteikti jį tolesnei saugiai kelionei, rasti atsakymų į klausimus, kurie padėtų labiau suprasti save aplinkoje, pasirinkti tinkamą kelionės kryptį, kad sugyventume ir išgyventume visuomenėje, kad sudarytume prielaidų saugiam rytojui.

Keliaujant išminties keliu atsiranda galimybė ją tobulinti ir palikti tęsti ateinančioms kartoms. Taisyklių autorystė priklauso gamtai, mes – stebėtojai ir perrašinėtojai. Gyvenimas – gamtos konstitucijos studijos. Atsakymai į testo klausimus rasis iš mūsų žinių, nuostatų, išprusimo, priklausys nuo pasaulėžiūros, vertybių, pasirinktos kelionės krypties ir kitų veiksnių. Suprasdami, kuria kryptimi norime keliauti, klausimų formulavimą ir atsakymų į juos pasirinkimą kreipsime atitinkama linkme. Pamėginkime!

Gamtos konstitucijos egzaminas

(atsitiktinis fragmentas, lygmenų pavadinimai – santykiniai)

Žinojimo lygmuo

1. Kaip vadinamos bet kokio objektyvaus vyksmo taisyklės?

A. Instrukcijos. B. Įstatymai. C. Įsakymai. D. Nurodymai. E. Potvarkiai. F. Dėsniai.

2. Kam savo didumu visada lygus bet koks veiksmas / poveikis?

A. Tai priklauso nuo veiksmo / poveikio. B. Atsakyti neįmanoma. C. Atoveiksmiui / atoveikiui.

3. Kam žmogus naudoja energiją?

A. Fiziniam darbui ir protinei veiklai. B. Regai, klausai, lytėjimui, uoslei, skonio ir kitiems pojūčiams.

C. Visoms organizme veikiančioms sistemoms maitinti. D. Jausmams, emocijoms reikšti ir valdyti.

E. Visoms atsakymuose A, B, C, D išvardytoms ir mums dar nežinomoms reikmėms.

Praktinis lygmuo

1. Važiuodami tiesiu keliu ir norėdami išlaikyti pusiausvyrą, dviračiui šiek tiek pakrypus į šoną....

A. Vairą sukame į priešingą posvyriui pusę. B. Stengiamės išlaikyti vairą tiesiai. C. Vairą sukame į posvyrio pusę. D. Patys krypstame į priešingą posvyriui pusę.

2. Kurioje vandens telkinio šlaito pusėje pavasarį vėliausiai nutirpsta sniegas?

A. Rytinėje. B. Šiaurinėje. C. Pietinėje. D. Vakarinėje.

Akademinis lygmuo

1. Ar gali atsirasti jėga, jei yra tik vienas kūnas?

A. Taip. B. Ne. C. Atsakyti neįmanoma. D. Nežinau.

2. Įvardykite žmogaus gaunamos energijos pirminį šaltinį?

A. Žemė. B. Atmosfera. C. Maistas. D. Saulė.

Išmanymo lygmuo

1. Ar galima sukurti dėsnius?

A. Taip. B. Negalima. C. Dėsnius galima tik atrasti. D. Tinka B ir C atsakymai.

2. Kokio kūno niekas neveikia?

A. Laisva pavara tiesiu keliu judančio automobilio. B. Skriejančio futbolo kamuolio.

C. Beorėje erdvėje besisukančio aplink Žemę palydovo. D. Tokio kūno nėra.

3. Kokio didumo bet kurio žmogaus viso gyvenimo poslinkis?

A. Nežinau. B. Kiekvieno žmogaus skirtingas. C. Lygus nuliui. D. Visada – nelygus nuliui.

Išminties lygmuo

1. Kuo dažniausiai žmogus viską matuoja?

A. Matavimo prietaisais. B. Savimi. C. Tuo, kas papuola po ranka. D. Nežinau.

2. Kuo gali pasireikšti tarša aplinkai?

A. Buitinėmis ir gamybos atliekomis. B. Kietosiomis dalelėmis. C. Mintimis. D. Šiluma. E. Garsu. F. Kvapais. G. Šviesa ir kitomis elektromagnetinėmis bangomis. H. Radioaktyviąja spinduliuote. J. Informacija. K. Visais išvardytais ir dar nežinomais būdais.

3. Ar įmanoma ką nors veikti, nesukeliant poveikio aplinkai?

A. Įmanoma. B. Neįmanoma. C. Nežinau. D. Įmanoma, jei neatliekame fizinio darbo.

Šeštojo pojūčio lygmuo

Ar įmanoma padidinti begalybę?

A. Taip. B. Neįmanoma. C. Nežinau.

Pa/tikėjimo lygmuo

Kiek pasaulyje yra gėrio?

1. A. Atsakyti neįmanoma. B. Daugiau nei blogio. C. Mažiau, nei blogio. D. Tiek pat, kiek blogio.

2. Kaip nustoti buvus kvailam?

A. Reikia semtis žinių. B. Patikėti save geriems mokytojams. C. Pripažinti, kad toks esi.

Atsakymai

Žinojimo: 1. F; 2. C; 3. E. Praktinis: 1. C; 2. C. Akademinis: 1. B; 2. D. Išmanymo: 1. D; 2. D (Pasirinktas atsakymas padeda suprasti, kad absoliučios laisvės nėra); 3. C. Išminties: 1. B; 2. K; 3. B (Tai II termodinamikos dėsnio esmė!).

Šeštojo pojūčio: B (Jei sąmoningai ir pagrįstai atsakėte „negalima“, suprasdami, kad begalybė jau viską turi, tada lengvai atsakysite į klausimus: ar įmanoma mylėti labiau? Būti laisvesniam, jei esi laisvas, turtingesniam, jei esi turtingas? Jei tikrai myli, neįmanoma mylėti labiau, jei jautiesi laisvas – laisvesniam būti neįmanoma, negali būti turtingesnis, jei esi turtingas). Pa/tikėjimo: 1. D (Tai poveikio ir atoveikio dėsnio esmė!); 2. C.