Klaipėda atlaikė žiaurų išbandymą šalčiu

Net sunku patikėti, kad didieji šalčiai - jau praeityje. Po jų dešimties laipsnių šaltukas panašus į pavasarinį dvelksmą.

Kadangi didesnių incidentų per tas nerimo dienas nebūta, galima teigti, jog Klaipėda atsilaikė, o klaipėdiečiai buvo labai draugiški ir paslaugūs vieni kitiems.

Net ir kriminalų būta gerokai mažiau - kaip per Jūros šventę. Nors tie jokiu būdu nešventiški šalčiai visiems atnešė vienokių ar kitokių rūpesčių rūpestėlių.

Visų pirma pažymėtina, kad klaipėdiečiai buvo pakankamai neblogai informuoti apie tai, kas vyksta, - ir apie galimus incidentus, jų prevenciją, ir apie galimų pasekmių likvidavimą.

Už tai turėtumėme būti dėkingi ne tik visoms valdiškoms institucijoms, bet ir žiniasklaidai: Klaipėdoje ji profesionaliai atliko savo pilietinę pareigą. O svarbiausia - nesivaikė sensacijų ir nekėlė panikos.

Antra, atlaikė magistralinės vandens, šilumos, elektros ir dujų tiekimo trasos. O ir vietinių avarijų būta tik keleto (užšalo vandens įvadai prie mažabučių namų). Ir tos pačios operatyviai likviduotos.

Nors pastaruoju metu būta rūpesčių dėl elektros tiekimo sutrikimo, kritinėmis dienomis tokių incidentų (garbė elektrikams) nebūta.

Aišku, privačiuose namų ūkiuose būta visko. Jeigu išties mūsų žmonės džiaugtųsi kaimyno nelaimėmis, tai tomis šalčio dienomis būtumėme sprogę iš laimės - kiekvienam kaimynui kas nors atsitiko: vieno mašina neužsivedė, kito namuko vamzdžiai užšalo. Tačiau čia ir pasireiškė klaipėdietiškas solidarumas - kaimynas neatsisakė kaimyno į darbą pavėžėti ar kokį nors vamzdį padėjo sušildyti. O ir nepažįstami vienas kitam padėjo, pavyzdžiui, „pakurdami“ akumuliatorių nuo akumuliatoriaus.

Trečia, šalčius, be nedidelių išimčių, atlaikė ir visuomeninis transportas - klaipėdiečių investicijos į Autobusų parko atnaujinimą davė savo rezultatus. Vairuotojams itin šaltais rytais pavyko užvesti beveik visus autobusus. Kai tuo metu kituose miestuose tai buvo rimta problema.

Pavojinga politika

Dar šį rudenį miesto bendruomenėje buvo pasigirdę balsų, esą savivaldybė įrengė per daug vietų benamiams prisiglausti, o benamiai miega užkaboriuose, į tas prieglaudas neina.

Tačiau per didžiuosius šalčius visi nakvynės namai buvo perpildyti. Bėdžiai priimti ir tais atvejais, kai formaliai laisvų vietų nebūdavo.

Su nauja užduotimi neblogai susitvarkė policija: šąlančius bėdžius iš pradžių vežė į gydymo įstaigas, po to - laikino prieglobsčio.

Pastebėtina, kad Klaipėda, skirtingai nei kai kurie kiti miestai (pavyzdžiui, Šiauliai), prieglobsčius benamiams įrengia kapitališkai, šiuolaikiškai. Ir todėl esant kritinei situacijai išvengia problemų.

Gamta savo išdaigomis patikrino mūsų profesionalumą. Lyg ir viskas tvarkoje. Tačiau ar galime būti ramūs dėl ateities? Incidentai Telšiuose, Mažeikiuose o ir Gargžduose primena, kad prižiūrėdami miestų infrastruktūrą mes negalime vadovautis tik šios dienos interesais - būtina žvelgti į ateitį.

Mes dažnokai pabambame, kad už naudojimąsi energetiniais resursais mokame labai brangiai, kad mūsų energetikos įmonės dirba pelningai. Populistai siūlo mažinti įkainius būtent investicijų į šilumos ar vandentiekio ūkius sąskaita.

Tai žemažiūriška politika. Ja vadovaudamiesi anksčiau ar vėliau atsidurtumėme tokioje situacijoje, kokioje šiandien yra Telšiai. Esu įsitikinęs, kad į ateitį investuoti turime nuolat.

Išvados peršasi pačios

Kita vertus, dabar visuomenėje diskutuojama, ar Telšių bėdos nebuvo užprogramuotos tuomet, kai šio miesto šilumos ūkis 15 metų buvo išnuomotas antrinei „Rubicon“ įmonei - nuomininkas nesuinteresuotas investuoti į ateitį, kurioje jo galbūt nebus. Štai esą ir rezultatas.

Panašiu keliu kaip telšiškiai nuėjo nemažai Lietuvos savivaldybių. Klaipėda atsispyrė tokioms pagundoms, manydama, kad pati yra pajėgi išspręsti tiek šios dienos problemas, tiek racionaliai modeliuodama ateitį.

Antra vertus, avarijų nestinga ir turtingose, naujausiomis technologijomis disponuojančiose Vakarų šalyse.

Todėl negalime ramintis mintimis, esą jei šįkart atlaikėme šalčio ataką, tai ir ateityje viskas būsią gerai. Visos mūsų tarnybos privalo detaliai analizuoti situacijas, susiklostančias ne tik pas mus, ir, pasak patarlės, roges ruošti vasarą.