Dvylika Vilniaus apaštalų

Prasidėjo tokia reikšminga šventinė savaitė... O kas svarbiausia šventėje? Tikriausiai neapsiriksime sakydami, kad ne tiek žvilgsnis į praeitį, kiek išsakomos viltys ateičiai.

Štai, kad ir per antradienį švenčiamas Užgavėnes. Juk tai pavasario šauktuvės! Sėdant prie šventinio stalo šeimos galva sakydavo: „Mes užsigavim, kad užsigavėtų ir visos bėdos ar nelaimės.“

O štai į trečiadienio kalendoriaus lapelį įrašytas šv. Valentinas primena, kad meilė, šis stebuklingos galios jausmas pakeis pasaulį į gerą. Juk taip pasakyta žmonijos Išganytojo lūpomis. Didžiąją lietuvių tautos šventę Vasario 16-ąją pažymėsime su viltimi, kad prieš šimtmetį atkurtoji Lietuvos valstybė ir dar po šimto metų skambės pasaulyje. O mūsų vaikai ir anūkai čia suras savo tikrąją laimę...

Pasitinkant šventę dera prisiminti ir geru žodžiu paminėti tuos mūsų tautiečius, kurie įžiebė nepriklausomybės viltį. Ir jie tai darė istorinėje Lietuvos sostinėje! XIX a. pabaigoje Vilniuje ką nors lietuviškai kalbant reta buvo išgirsti. Dauguma inteligentų, net ir laikančių save lietuviais, tarpusavyje bendraudavo lenkiškai; o valdiškoje tarnyboje ir viešai – rusiškai. Oficialioji statistika rodo, kad lietuvių tuomet Vilniuje buvę tik kiek daugiau kaip du procentai. Mykolas Biržiška, prisimindamas tuos laikus, sako, kad Vilnius, kaip tautinės kultūros centras, lietuviams buvo išnykęs ne tik faktiškai, bet ir, „kas pikčiausia, žmonių sąmonėje“. O pasak tautos patriarcho dr. Jono Basanavičiaus, tuomet į Vilnių atvykęs lietuvis „pirmučiausiai turėdavo išsinerti iš savo lietuviško kailio ir užmiršti, pražudyti tą, kas žmogui visuomet ir visur brangiausia yra – savo tėvų kalbą“. Tačiau Maironis, 1892 m. rašydamas eilėraštį „Vilnius“, jau viltingai sako: „Laikai juk mainos: slėgė pikti, – / Nušvis kiti Lietuvai, mūsų Tėvynei.“

Ilgą laiką lietuvių ir lenkų kalbos mūsų krašte buvo vartojamos skirtingų visuomenės sluoksnių, tad jos gyvavo visai nepanašiose viešojo gyvenimo plotmėse: lietuviškai buvo kalbama kaime, o dvaruose, mieste – lenkiškai. Prasidėjus lietuvių tautiniam atgimimui, tokia padėtis ėmė keistis, nes lietuvių kalba tapo ir išsilavinusių žmonių bendravimo laidu. Nelengva tuomet buvo apsispręsti tiems bajorams, kurie puoselėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atmintį bei kultūrines vertybes, įskaitant išlaikytą skirtingumo nuo lenkų tautos jausmą. Tad jau tada ėmė aiškėti, kad tautybę lemia kultūrinis apsisprendimas, o ne genetinė kilmė.

Kaip lietuvių tautos dvasia atbudo sostinėje? 1895 m. Jono Andriaus Domaševičiaus bute susirinkusi grupelė vyrų sutarė vienyti savo pastangas žadinant vilniečių tautinę savimonę. O to siekti reikėjo pirmučiausiai iškovojant lietuvių kalbai teises dvasiniame gyvenime: kad lietuviai turėtų Vilniuje savo atskirą bažnyčią, kad ir kitose Vilnijos bažnyčiose vyktų pamaldos lietuvių kalba. Žinia, vyrai tarėsi ir dėl to, kaip slapta remti knygnešystę, lietuviškų knygų leidybą Prūsijoje bei visokeriopą lietuvybės sklaidą kultūriniame gyvenime. Šią grupelę vilniečiai praminė „Apaštalų kuopa“, arba „Dvylikos apaštalų draugija“. O nepritariantys jų siekiams piktai šaipydamiesi pravardžiavo „litvomanais“, ar ir dar grubiau – „chlopomais“.

Pirmieji draugijos nariai – jau minėtas buto šeimininkas gydytojas J. A. Domaševičius, agronomas Donatas Malinauskas, miškininkas Povilas Matulionis, veterinaras Elijošius Nonevičius, bankininkas Boleslovas Stankevičius, valdininkas Valentinas Urbonas, inžinierius Jonas Bortkevičius, kunigas Juozas Ambraziejus. Prie jų netrukus prisijungė broliai Vileišiai – gydytojas Antanas, teisininkas Jonas ir inžinierius Petras. Taip pat – dvarininkas Mečislovas Davainis-Silvestraitis, vaistininkas Kazimieras Landsbergis, gydytojas Zigmantas Fedaravičius ir kiti. Tarp jų buvo ir vienintelė moteris – Felicija Bortkevičienė, kuri kartu su keliais „apaštalais“ dar tik mokėsi kalbėti lietuviškai. Šiuos įvairių politinių pažiūrų, skirtingos socialinės padėties žmones vienijo lietuvybės idėja. „Apaštalų kuopa“ – tai ne kokia slapta organizacija, tik bičiuliškas sambūris, nes įstatų ji neturėjo, veiklos nutarimai būdavo priimami bendru visų narių sutarimu.

Pirmajam viešam savo siekių pareiškimui kuopa pasirinko labai gerą progą. 1898 m., minint Adomo Mickevičiaus gimimo šimtąsias metines, rusų valdžia leido Varšuvoje poetui pastatyti paminklą. Jo atidengimo iškilmėse „Dvylikos apaštalų“ delegatai padėjo vainiką su lietuvišku užrašu, o per šventinę vakarienę E. Nonevičius pasakė kalbą, kviesdamas brolius lenkus netrukdyti lietuvių tautiniam atgimimui. Tad šia akcija buvo pareikštos ir lietuvių teisės į bendrą Abiejų Tautų Respublikos kultūros paveldą.

Įteisinti lietuvių kalbą Vilniaus bažnyčiose sekėsi nelengvai. Teko išbandyti įvairią taktiką: vyskupijos valdžiai atmetus prašymą, mėginta subtiliai išgauti generalgubernatoriaus užtarimą, kreiptasi paramos į Peterburgo dvasinę akademiją, netgi rengta apeliacija Vatikanui. Vilniaus lenkų ir daugumos kunigų nuomonė nebuvo palanki „litvomanų“ pretenzijoms, o vyskupas tiesiog vengė galimo konflikto. Veiksmingiausia kovos priemonė pasirodė esantis religinių apeigų atlikinėjimas, lietuviškai giedant apleistoje Šv. Mikalojaus bažnyčioje. Tad galiausiai 1901 m. ši pati seniausia Vilniaus šventovė ir oficialiai atiteko įkurtai lietuviškai parapijai. Pirmosios lietuviškos pamaldos čia įvyko tų metų gruodžio 8 dieną. Nuo tada net 40 metų Šv. Mikalojaus bažnyčia buvo vienintelė Vilniuje, kur vykdavo pamaldos lietuvių kalba. Ne tik prieškariu, bet ir karo bei pokario metais ji buvo ne vien religinės, bet ir kultūrinės bei tautinės veiklos prieglobsčiu.

„Apaštalų kuopos“ nariai Vilniuje taip pat organizuodavo lietuviškus vakarus bei spektaklius. Kartais privačių pobūvių pretekstu, kartais ir su išsirūpintu policijos leidimu. Išsinuomotose salėse skambėdavo liaudies dainos, vykdavo dramos vaidinimai. 1904 m. carinei valdžiai panaikinus lietuvių spaudos draudimą, „Apaštalų kuopa“ savo lėšomis pradėjo leisti pirmąjį lietuvišką dienraštį „Vilniaus žinios“. Greit atsirado ir kitų svarbių rūpesčių – reikėjo imtis Vilniuje steigti lietuvišką mokyklą ir vaikų bendrabutį. Tad dr. Jonas Basanavičius, atvykęs į Vilnių 1905 m. rugpjūtį, čia rado jau nemenką lietuvybės įdirbį. Pratęsė tuos darbus 1907 m. įkurdamas Lietuvių mokslo draugiją. Du „apaštalai“ – D. Malinauskas ir J. Vileišis – vėliau tapo Nepriklausomybės Akto signatarais. Stebėtina, kaip nedidelei šviesuolių grupelei pavyko pažadinti tautos dvasios jėgas, kurių reikėjo Lietuvos valstybei atkurti. Minint Vasario 16-ąją, dera prisiminti šiuos tautos didvyrius, kurių valia, protu, gal ir paaukota asmenine laime buvo susigrąžinta laisvė – didžiausia vertybė pasaulyje.

Liberto Klimkos komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Rega

Rega portretas
Ačiū gerb.Profesoriui už puikų straipsnį.

Tam,kurio visada paleisti viduriai

Tam,kurio visada paleisti viduriai portretas
Rašai,matyt,kaip visada pasigėręs.Apie kultūrą,sveiką protą tau nesuvokti.Jau pats tavo ,,raštingumas'' tai parodo,o ką nors diskutuoti su tavim tiesiog žema.

pons Klimka ; vidurius paleidziia nuo tokiu patrijotiniu

pons Klimka ; vidurius  paleidziia  nuo  tokiu  patrijotiniu portretas
pezalu , ir visu 12 apastalu... susiko tie ,bajorai,, lietuva tais laikais sulenkino ,surusino ..po to susirinko ,,apastalai ,knygnesiai ,, ir pradejo KOVOT... del lietuvybes ir blaivybes ... siais laikais iskovojo nepriklausomybe , cia pat ja prasiko ,ispardave isvoge isporceliavo dabar dabaigineja veza svetimsalius , savus lietuvius veja is lietuvos ,zenina iskrypelius ,griauna seima, moksla ,kalba , ..po to kada jau visi kalbes angliskai ,lietuvoj vaikscios juodaodziai, melsis saviems dievams ...vel susirinks 12 apastalu [ten butinai bus koks nors Judas lazzzbirkis]ir vel prades Kovot del liettuvybes knygas nesios lietuviskas kels trispalve ant kamino---gal jus dabar KOVOKIT DEL LIETUVOS IR LIETUVISKUMO, TVIRTOOS SEIMOS ,IR PATRIOTINES TAUTOS
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kas čia iškrypėliai?
    Kas čia iškrypėliai?

    Teksto gabaliukas iš mokyklinio vadovėlio apie mergaitę mėlynais nagučiais ir tuos nagučius iš parduotuvės parsineštame mėsos farše socialiniuose tinkluose jau tikriausiai apkeliavo visus, mokančius skaityti lietuvišk...

    25
  • Priedų nereikia – duokite knygų
    Priedų nereikia – duokite knygų

    Vilniaus knygų mugės išvakarėse įprasta apžvelgti ypatingojo verslo, knygų leidybos, situaciją. Ji, kaip pripažįsta patys leidėjai, – ne iš sklandžiųjų. Nacionalinės bibliotekos statistikos skaičiuojamas leidėjų sąra&scaro...

  • Emigrantai atranda kitokią Lietuvą
    Emigrantai atranda kitokią Lietuvą

    Oficialiai Lietuva remia Ukrainą. Skatina integraciją į Vakarus. Yra aktyvi šios valstybės advokatė. Alkstanti darbo rinka laukia ukrainiečių net labiau nei kitų šalių darbo imigrantų. O ką jie randa patikėję, kad mūsų šalyj...

    4
  • #MeToo – kaip užkirsti kelią priekabiavimui?
    #MeToo – kaip užkirsti kelią priekabiavimui?

    #MeToo judėjimo inspiruoti kaltinimai dėl seksualinio priekabiavimo visuomet yra adresuojami konkrečiam fiziniam asmeniui, tačiau šalia dažnai figūruoja ir organizacijos pavadinimas: „UAB X vadovas“ ar „universiteto Y dėstytojas...

    13
  • Valstybininkus keičia naftininkai
    Valstybininkus keičia naftininkai

    Prieš dešimtmetį, gal prieš keliolika metų, Lietuvos vidaus politikos laukuose virė nuožmi kova su vadinamaisiais valstybininkais. Buvo ir yra žmonių, kurie nuoširdžiai tiki, kad mus valdo marsiečiai, yra garinančių actą ...

  • Neaiškios žinios iš Miuncheno
    Neaiškios žinios iš Miuncheno

    Aną savaitgalį Miunchene vyko tradicinė didžiųjų pasaulio galybių atstovų saugumo konferencija, o šios savaitės pradžioje tarptautinė spauda vertino jos rezultatus. Čia nuomonės labai skyrėsi. ...

    1
  • Kyšių metamorfozės
    Kyšių metamorfozės

    Lietuvos gimtadienis buvo gražus. Latviai dar tik švęs, todėl pas juos buvo negražu, nes Latvijos centrinio banko vadovas pateko už grotų dėl kyšių. Baisus skandalas. Jį paleido už 100 tūkst. eurų užstatą, bet suėmė jau pas mus &n...

    8
  • Kaimynų godos
    Kaimynų godos

    Sveikinimai braliukams! Linkėjimai kaimynams! Iki Pjongčango žiemos olimpinių žaidynių finišo likus vos keletui dienų jau galima apžvelgti esminius jų rezultatus. Jie gal nėra labai guodžiantys Lietuvai, tačiau palankūs mūsų kaimynams. ...

    4
  • Hibridinė Karbauskio valdžia
    Hibridinė Karbauskio valdžia

    Karbauskio „Agrokoncerną“ ir Valstiečių partiją apdainavęs televizijos serijalas „Naisių vasara“ nieko bendro neturi su valstiečių partija, nemirksėdamas sako Seimo Pranckietis. „Naisių vasaroje“ nėra jokios polit...

    32
  • Politinė torpeda
    Politinė torpeda

    Neseniai viena apklausų bendrovė paskelbė, esą Gintauto Palucko vadovaujami socialdemokratai pagal populiarumą aplenkė "valstiečius". ...

    2
Daugiau straipsnių