Konkrečiu pavyzdžiu

Prieš metus pradėjęs vadovauti Šv.Mato gimnazijai supratau, kad tai ne tik galimybė, bet ir rimtas iššūkis, kurį norint išpildyti reikia visuminio požiūrio į atskirą žmogų, į bendruomenę ir į ugdymo sistemą bendrai.

Vienoje jaunimo stovykloje išgirdau klausimą, kuo skiriasi katalikiška mokykla nuo nekatalikiškos, o viena savivaldybės valdininkė sakė, kad tokios, tai yra krikščioniškosios, vertybės ugdomos kiekvienoje ugdymo įstaigoje. Bendražmogiškosios – taip, bet krikščioniškosios, deja, ne.

Atsakymą galiu grįsti Šv.Mato gimnazijos patirtimi. Atrodo, kad ugdymo procese esminio skirtumo lyg ir nėra, nes vadovaujamės Švietimo įstatymu ir tais pačiais Bendraisiais ugdymo planais bei kitais dokumentais, tačiau katalikiškoje mokykloje esmė yra paties asmens vertingumas. Mokinys, ir ne tik, vertinamas pirmiausia ne dėl savo pasiekimų ir aukštų rezultatų. Vertingas esi todėl, kad esi, o ne todėl, ką gali, turi, sugebi ir pasieki. Dažnai būna taip, kad kai žmogus yra vertinamas dėl pačios savo būties, tuomet ir įvairiopų rezultatų jam lengviau siekti, jis labiau pasitiki savimi, nes yra priimamas ir gerbiamas.

Antrasis labai svarbus dėmuo – vertybių ugdymas. Skaitytojas galėtų priekaištauti, kad visose ugdymo įstaigose ugdomos vertybės, tačiau vertybės yra skirtingos. Katalikiškoje mokykloje ugdomos krikščioniškosios vertybės: tikėjimas Dievu, artimo meilė, ištikimybė, pasiaukojimas, malda, viltis, sąžinės sveikumas, religinis dvasingumas, vidinių galių ir talentų atpažinimas. Pastaroji vertybė ypač svarbi renkantis gyvenimo kelią.

Vertingas esi todėl, kad esi, o ne todėl, ką gali, turi, sugebi ir pasieki.

Kaip tai darome?

Gimnazijos darbuotojai du kartus per metus dalyvauja dvasinio susikaupimo dienose, ieškodami atsakymų į svarbiausius egzistencinius klausimus, stabtelėdami prie savosios savasties tiesos.

Kartą per mėnesį gimnazijos darbuotojams organizuojamas sielovadinis ugdymas, kurio metu pakviestas svečias dalijasi įžvalgomis įvairiomis temomis. Susirinkusieji turi puikią progą diskutuoti, klausti.

Mokytojai kiekvieną rytą renkasi skaityti Šventąjį Raštą koplyčioje, kad, Dievo žodžio sustiprinti, eitų pas mokinius, kad kasdienybėje vadovautųsi vertybinėmis nuostatomis, kurias labai dažnai sau primena. Šv.Mato gimnazijoje kiekviena diena pradedama malda prieš pirmąją pamoką. Tai svarbu, nes šis laikas skirtas dėkojti bei prašyti, mokiniai turi turi unikalią progą kūrybingai improvizuoti ir vadovauti savo klasei.

Kartą per savaitę gimnazijos koplyčioje aukojamos šv.Mišios, kurių metu meldžiamasi už mokinius, mokytojus, tėvus, globėjus, darbuotojus, bičiulius ir geradarius.

Kiekviena klasė vienai dienai vyksta į Pažaislio vienuolyną ir dalyvauja vertybių ugdymo programoje pagal amžiaus grupę, įvairiais metodais ir veiklomis bandydami labiau pažinti save ir savo klasės draugus. Daugelis mokinių liudija, kad ši diena labai padeda pažinti klasės draugus ir stiprėti klasės bendruomenei: gimnazistai tampa artimesni, draugiškesni, geba labiau įsigilinti į kito žmogaus galimybes ir ribas, suvokti elgesio priežastis ir kaip galima drauge kurti bendrą buvimą.

Kuo mažiau stebėtojų

Gimnazistai vyksta į piligrimines keliones, konferencijas, bendrauja su kitų Lietuvos katalikiškų mokyklų mokiniais ir noriai dalyvauja Lietuvos jaunimo dienose.

Įsimintinos akimirkos iš advento metu aukojamų ryto šv.Mišių, kai meldžiamasi kiekvieno rankose spragsint vaško žvakelei. Per tai ugdome valią ir sąmoningumą, nes dalyvavimas nėra privalomas. Tačiau privalau pabrėžti, kad žaviuosi gausiai susirenkančiais mokiniais, tėvais ir gimnazijos darbuotojais.

Gimnazijos globėjas – apaštalas ir evangelistas šv.Matas. Su malda, linksmumu ir susitelkimu švenčiame jo dieną rugsėjo 21-ąją. Ši diena – proga pasikviesti į gimnaziją savo bičiulius, socialinius partnerius. Mokslo metus pradedame ir užbaigiame šv.Mišiomis, kuriose gimnazistai nėra tik pasyvūs stebėtojai, bet aktyviai įsijungia giedodami, skaitydami Dievo žodį, nešdami atnašas.

Noriai jungiamės į nacionalines karitatyvines akcijas, plečiame savanorystės tikrovę, žengiame konkrečius žingsnius sveiko pilietiškumo suvokimo ir ugdymo link. Gimnazijoje apstu įdomių renginių, kurių metu vertybes apmąstome kūrybiškai ir jaunatviškai, netikėtomis formomis, stengdamiesi išvengti tam tikrų standartinių klišių, kad mūsų veikla nebūtų atliktinė, bet būtų išgyventa su entuziazmu, kad mažėtų stebėtojų, o augtų aktyvių dalyvių būrys.

Tai nėra paprasta

Gera, kad krikščioniškosios vertybės nėra tik skambi dokumentuose nugulusi deklaracija, bet yra kasdieniame bendrabūvyje realiai juntamos kaip pamatinės, žmogų kuriančios ir palaikančios vertybės.

Dar pora sakinių teigiantiesiems, kad visi panašiai gyvename ir darome. Tai labai gerai, bet realybėje dažnai juntamas kalbėjimas su konkretaus veikimo stygiumi. Tai nėra paprasta, bet labai įdomu. O ir kad bendražmogiškosios vertybės tikrai būtų ugdomos, reikia nenuilstamo, kantraus, nepalaužiamu tikėjimu grindžiamo kasdienio darbo, o tai mes ir darome. Smagu, kad didžioji gimnazijos bendruomenės dalis tuo tiki ir deda visas pastangas tam įgyvendinant.

"Geros mokyklos koncepcijoje" tvirtinama, kad gera mokykla – pamatinėmis humanistinėmis vertybėmis ugdymą grindžianti, prasmės, atradimų ir asmens ugdymo(si) sėkmės siekianti mokykla, kuri savo veikloje vadovaujasi mokyklos bendruomenės susitarimais ir mokymusi. Mes, krikščioniškųjų vertybių puoselėjimu tik papildome ir praturtiname bendrus siekius, trokšdami būti žemės druska ir pasaulio šviesa, žmogui neprimesdami, nebandydami sulaužyti jo mąstymą, pasirinkimą, bet siūlydami kelius, vedančius į visavertį savęs ir gyvenimo tiesos pažinimą.