Įgyvendinant reformą atsiras ir daug naujų darbuotojų – skaičius turėtų dvigubėti. Tačiau jų, ypač psichologų, paieška gali tapti dideliu galvos skausmu. Vis dėlto vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė mano, kad bet kokiu atveju atidėti reformos nereikėtų.

„Valstiečių“ į socialinės apsaugos ir darbo ministro postą deleguotas Linas Kukuraitis neabejoja, kad, kaip ir numatyta įstatymų pataisose, pernai priimtose skubos tvarka, vaiko teisių apsaugos skyrių valdymo pertvarka prasidės šių metų liepos 1 d., nors jis neneigia, kad reformai dar stinga pinigų, trūksta nemažai darbuotojų ir specialistų.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė E. Žiobienė įsitikinusi, kad būtina pradėti reformą, nes, jeigu ji būtų atidėta vėlesniam laikui, tai nežinia, kada apskritai startuotų. Ji neabejoja, jog sprendimas keisti šiuo metu visose savivaldybėse veikiančių vaiko teisių apsaugos skyrių pavaldumą, perduodant juos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos žinion, yra teisingas. Kitaip tariant, savivaldybėms priklausančių skyrių darbas turėtų būti centralizuotas.

Tačiau buvusi vaiko teisių apsaugos kontrolierė, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovė, priklausanti Socialdemokratų darbo frakcijai, R. Šalaševičiūtė abejojo centralizavimo nauda: „Iki 2003 m. savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriai buvo Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos (VVTAT), pavaldžios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM), žinioje. Tačiau ši tarnyba nesugebėjo tinkamai organizuoti jų darbo. Tai lėmė, kad VVTAT buvo sujungta su Įvaikinimo tarnyba, o vaiko teisių apsaugos skyriai perduoti savivaldybėms. Todėl nesuprantu, kodėl dabar reikėtų grįžti prie jau galiojusios tvarkos, kuri nepasiteisino?“

Viskas priklauso nuo savivaldybių vadovų požiūrio

Remdamasi savo darbo patirtimi, R. Šalaševičiūtė pastebėjo, kad šiuo metu savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių darbo kokybė priklauso nuo merų ar administracijos vadovų požiūrio į vaikų problemas.

„Todėl dėl įvairių nelaimių kaltinamos savivaldybės, bet pasižiūrėkim, ką šiuo metu turėtų atlikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (VVTAĮT). Jos pareiga – metodiškai vadovauti, organizuoti darbuotojų kvalifikacijos kėlimą. Dar 2007 m. prasidėjo diskusijos, kad šiai tarnybai reikėtų pavesti kontroliuoti savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrius, nes vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimai yra tik rekomendacinio pobūdžio. Dar nepasiekėme Skandinavijos šalių lygio, kur ombudsmeno sprendimai – privalomi ir neginčijami“, – sakė pašnekovė.

R. Šalaševičiūtė dar pridūrė, kad jokiai tarnybai nebuvo deleguota sprendimų, kurie būtų privalomi, teisė, VVTAĮT nurodymai irgi būdavo tik metodiniai. Kitaip tariant, atrodytų, vaikų problemomis rūpinasi daugybė iš mokesčių mokėtojų pinigų išlaikomų institucijų, tačiau vaikai vis tiek skandinami šuliniuose, o kaimynai ir pareigūnai užsikimšo ausis ir užsidengė akis, kai Kėdainiuose buvo žudomas Matukas.

„Teisingumo dėlei reikėtų pasakyti, kad tik anksčiau dirbusių socialinės apsaugos ir darbo ministrų valioje buvo priimti sprendimus, kad vaiko teisių apsaugos skyrius kažkas kontroliuotų. Tačiau to kratėsi buvę ministrai Romas Jankauskas ir Algimanta Pabedinskienė. Dabar jau ministras L. Kukuraitis privalės prisiimti atsakomybę už kontrolę“, – teigė R. Šalaševičiūtė.

R. Šalaševičiūtė, A. Ufarto / BFL nuotr.

Ji taip pat įsitikinusi, kad, jei anksčiau VVTAĮT būtų tinkamai metodiškai vadovavusi vaiko teisių apsaugos skyriams, tai savivaldybėse darbas būtų buvęs kur kas sklandesnis, be saviveiklos. Seimo narės manymu, neišsprendus finansinių, darbuotojų paieškos ir parengimo bei kitų problemų, abejotina, ar nuo liepos 1 d. galima bus pradėti įgyvendinti numatytą reformą.

Galiu patikinti, kad numatyta reforma rezultatų neduos. Juk dirbs, kaip ir anksčiau, tie patys žmonės. O sprendžiant vaikų problemas, svarbiausia – požiūris į vaiką.

„Aš balsavau prieš tai, kad vaiko teisių apsaugos skyriai būtų perduoti  VVTAĮT žinion. Ir dabar esu prieš, ir nepritarsiu tam ateityje, nes galiu patikinti, kad numatyta reforma rezultatų neduos. Juk dirbs, kaip ir anksčiau, tie patys žmonės. O sprendžiant vaikų problemas, svarbiausia – požiūris į vaiką. Kažin ar jis iki liepos 1 d. pasikeis?“ – abejojo R. Šalaševičiūtė.

Ji atkreipė dėmesį į dar vieną spręstiną problemą – šiuo metu šalies savivaldybėse dirbantys socialiniai darbuotojai, besirūpinantys vaikų problemomis, yra net trijų skirtingų institucijų žinioje. Kaip jie bendradarbiaus nuo liepos 1 d., pasak parlamentarės, – visiškai neaišku.

Trūksta labai daug specialistų    

Ne vieną kadenciją Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui vadovavęs socialdemokratas Algirdas Sysas taip pat įžvelgė ne vieną iki liepos 1 d. spręstiną problemą.

„Šiuo metu vaiko teisių apsaugos sistemoje yra kiek daugiau nei trys šimtai darbuotojų, o, prasidėjus reformai, jų turėtų būti dvigubai daugiau. Tikėkimės, kad SADM sugebės rasti tiek naujų darbuotojų, kiek reikia, ir juos suspės apmokyti. Tačiau labai opi profesionalių psichologų problema – visoje Lietuvoje šiuo metu su vaikais dirba tik šeši psichologai, o jų reikėtų mažiausiai penkiasdešimt. Be to, kažin ar ateityje psichologai sutiks dirbti už 13 eurų per valandą atlygį“, – svarstė A. Sysas.

Jo manymu, reikėtų nedelsiant sudaryti su vaikais gebančių dirbti psichologų registrą ir kuo skubiau priimti jų veiklą reglamentuojantį įstatymą.

Paklaustas, kodėl anksčiau tuo nebuvo pasirūpinta, Seimo narys tvirtino, kad apie vaikų teisių priežiūros centralizavimą buvo pradėta kalbėti ir pirmieji siūlymai keisti įstatymus atsirado dar prieš dešimtmetį, tačiau tam priešindavosi SADM vadovybės.

„Vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojai iki šiol būdavo tik savivaldybių vadovų nurodymų vykdytojai, todėl norima, kad socialiniai darbuotojai užsiimtų tuo, kuo jie ir anksčiau užsiimdavo, o, ar vykdomi įstatymai, turėtų prižiūrėti VVTAĮT“, – įsitikinęs A. Sysas.

Jam antrino vaiko teisių apsaugos kontrolierė E. Žiobienė. Ji – už vaiko teisių priežiūros centralizavimą, tačiau pastebėjo, kad SADM planai, kaip tai įgyvendinti, dar – smarkiai taisytini.

„Svarbiausia žinoti, kiek regionuose nuo liepos 1 d. realiai dirbs darbuotojų, ar jie bus aprūpinti transportu, ar turės darbui pritaikytas patalpas. Taip pat reikėtų aiškiai reglamentuoti, kaip privalu reaguoti į smurtą prieš vaikus artimoje aplinkoje. Gauname labai daug skundų dėl vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojų šališkumo teisminiuose tėvų ginčuose dėl vaikų“, – vardijo problemas kontrolierė.

E. Žiobienė teigė mananti, kad reformos atidėti nereikėtų, nes, jeigu ji nestartuos nuo liepos 1 d., jos atidėjimas dar pusmečiui arba ilgesniam laikui nieko gero neduos, tik uždels problemų sprendimą.