- Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Didžioji dalis viešojo sektoriaus institucijų sudaro galimybes pranešti apie negeroves įstaigų viduje, tačiau dalis jų vis dar neužtikrina, kad prie šios informacijos neprieitų asmenys, apie kuriuos pranešama, rodo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) atliktas tyrimas.
Pasak organizacijos, nuo Pranešėjų apsaugos įstatymo įsigaliojimo 2019 metais, daugiau nei 170 asmenų buvo pripažinti pranešėjais.
„Vis dėlto, vertinimų duomenimis, ketvirtadalis viešojo sektoriaus institucijų, kurios turėjo įsidiegusios vidinius pranešimų kanalus – neužtikrino, jog prie pranešimų neprieitų tie, apie kuriuos pranešama“, – teigiama ketvirtadienį išplatintame TILS tyrime.
Anot organizacijos, tai parodė 2020 bei 2021 metais Generalinės prokuratūros ir TILS atlikti vidinių pranešimų kanalų vertinimai.
Tyrime dalyvavę ekspertai pastebi, kad vykdant vidinius tyrimus, remiantis vidiniu pranešimų kanalu gautais pranešimais, asmens konfidencialumas gali būti neužtikrinamas dėl mažo darbuotojų skaičiaus įstaigose, darbuotojų, administruojančių kanalus, kompetencijų trūkumo.
Ekspertų teigimu, specialistams taip pat trūksta žinių, kaip tinkamai reaguoti vidiniu pranešimų kanalu gavus informaciją.
TILS teigimu, nors vis daugiau institucijų turi įsidiegusios vidinius pranešimų kanalus, organizacinė kultūra neskatina darbuotojų pranešti apie galimas negeroves.
Pačių tyrimo dalyvių teigimu, pranešėjų apsauga nuo neigiamo poveikio yra vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo šiuo metu susiduriama įgyvendinant įstatymą, o siekiant jį spręsti, būtinas reguliarus dialogas tarp įstatymą įgyvendinančių institucijų, dalinimasis informacija bei patirtimi.
Pasak TILS, taip pat reikalingi tinkami žmogiškieji ir finansiniai resursai už įstatymo įgyvendinimą atsakingoms institucijoms.
TILKS laikinoji vadovė Ingrida Kalinauskienė LRT radijui teigė, kad visuomenės palaikymas pranešėjams didėja, tačiau tinkamam pranešėjų apsaugos įgyvendinimui dar reikia „kultūrinio pokyčio“, įstaigų vadovų dėmesio įstatymo įgyvendinimui diegiant atvirumo kultūrą, grįžtamąjį ryšį.
„Dabar dažnai girdime, kad organizacinė kultūra yra vienas iš stabdžių, stabdančių žmogų pranešti apie pastebėtas negeroves. Dažnai dar gajus įsitikinimas, kad pranešę asmenys yra skundikai, trūksta vadovų palaikymo, įsitraukimo kuriant atvirumą organizacijos viduje“, – sakė I. Kalinauskaitė.
Dažnai dar gajus įsitikinimas, kad pranešę asmenys yra skundikai, trūksta vadovų palaikymo, įsitraukimo kuriant atvirumą organizacijos viduje.
„Norėtųsi, kad vadovai suprastų, kad šis įstatymas visų pirma yra skirtas jiems, kad jie pirmieji sužinotų apie galimas negeroves ar pažeidimus savo darbovietėje ir laiku imtųsi veiksmų, kad užbėgtų tam už akių“, – teigė ji.
Rengiant studiją TILS šių metų vasario-balandžio mėnesiais taip pat atliko 16 pusiau struktūruotų giluminių kokybinių interviu su atstovais iš įstatymą įgyvendinančių institucijų, tokių kaip Generalinė prokuratūra, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, teismai, advokatūra, valstybės valdomos bei privačios įmonės.
Pranešėjų apsaugos įstatymas įsigaliojo 2019 metų sausio 1 dieną.
Šis įstatymas įtvirtina asmenų, pateikusių informaciją apie pažeidimą įstaigoje, kurioje dirba ar dirbo pranešėjas, apsaugos mechanizmą. Pranešti galima apie teisės pažeidimus, keliančius grėsmę viešajam interesui ar jį pažeidžiančius: dėl pavojaus visuomenės saugumui, asmens gyvybei ar sveikatai, neteisėto finansavimo, neskaidraus lėšų naudojimo, neteisėtai įgyto turto ir kitų pažeidimų
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl lietuviai nenori kelti kvalifikacijos?1
Užimtumo tarnyba skelbia, kad darbo ieškantys vyresnio amžiaus gyventojai mokytis ir tobulėti žada, tačiau realiai to nedaro. Plačiau šia tema komentavo Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė. ...
-
Verslas Seimo pirmininkės prašo inicijuoti Nacionalinio susitarimo dėl gynybos peržiūrą4
Politikus didinti išlaidas gynybai iki 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) raginantis verslas teigia Seimo pirmininkei perdavęs prašymą tarp partijų inicijuoti Nacionalinio susitarimo dėl gynybos peržiūros procesą. Anot Lietuvos ver...
-
Atlikti tarnybą šaukiami ir rezervistai: vakar dirbo vandens parke, o šiandien – jau karys7
Į Gaižiūnų poligone esanti mobilųjį logistikos punktą atkeliavo pirmieji 50 rezervo karių, pašauktų į visuotinius mokymus. Tai – anksčiau tarnavę šauktiniai, dabar gyvenę civilinį gyvenimą, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Sukritikavo valdžią dėl verslo žlugdymo nesiimant iniciatyvos: čia – anekdotas5
Klaipėdos rajono verslininkai, 25 sklypų palei Palangos plentą savininkai, rajono valdžią kaltina žlugdant verslą. Esą valdžia kone porą dešimtmečių neinicijuoja jungiamojo kelio įrengimo, nors verslininkai pasiruošę prie kelio...
-
ŠMSM – dar daugiau kritikos: viskas sujaukta2
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) bendrojo lavinimo mokyklose užsimojo ugdyti sportininkus profesionalus. Skelbia, kad gimnazijose reikalinga kurti atskiras klases sportininkams ir taip prisidėti prie profesionalų auginimo. ...
-
Diskusijos dėl stadiono apšvietimo: pasiūlė įsigyti užuolaidas1
Dėl neseniai įrengto naujo stadiono prie „Gilijos“ pradinės mokyklos kilo diskusijos – esą stadiono apšvietimas įjungiamas dar nesutemus, o šviesos į daugiabučių namų langus plieskia per naktį. Taip pat klaipėdiečiai...
-
Užimtumo tarnyba: per penkmetį kvalifikaciją mokymuose kėlė kas trečias lietuvis
Didesnė dalis lietuvių palankiai vertina mokymąsi visą gyvenimą, tačiau tik trečdalis per praėjusius penkerius metus kėlė kvalifikaciją, rodo Užimtumo tarnybos užsakymu atlikta „Vilmorus“ gyventojų apklausa. ...
-
Klaipėdos senamiestyje mašinos vėl stovės kitaip10
Klaipėdos senamiestyje vėl sugrąžinama anksčiau buvusi automobilių stovėjimo tvarka – mašinas vėl teks statyti išilgai gatvės, ne statmenai į pastatus. ...
-
Arkivyskupas G. L. Grušas: svarbiausia atrasti savo pašaukimą1
Bažnyčia yra pasaulietinė organizacija, nors dažnai apie ją galvodami įsivaizduojame vien savo parapiją, sako Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas, Europos Vyskupų Konferencijų tarybos pirmininkas Gintaras Linas Gru&scaro...
-
Danės skvero fontanas kol kas dar negros19
Danės skvero fontanas šį sezoną nedžiugins klaipėdiečių ir miesto svečių. Pernai per vasaros liūtį nepataisomai nukentėjusios po grindiniu esančios techninės fontano įrangos nebus spėta sutaisyti. Tačiau likę miesto fontanai bus įjung...