- Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ demografinė prognozė Lietuvai pati skaudžiausia iš visų bendrijos šalių. Lietuva nyks sparčiausiai. Jeigu šiais metais skaičiuojame 2,850 mln. gyventojų, tai šimtmečio viduryje liks mažiau nei 2 mln, o 2080-aisiais – vos daugiau nei 1,5 mln.
Mokslininkai mano, kad daugiausiai įtakos neigiamiems demografijos pokyčiams turi gimstamumas, mirštamumas ir emigracija. Gimstamumo ir mirštamumo pokyčiai teikia vilčių, tačiau emigracija – Lietuvos rykštė. Oficiali statistika rodo, jog 2005–2016 metais kasmet iš šalies išvažiuodavo po 30 tūkst. žmonių. „Eurostat“ prognozuoja emigracijos mažėjimą, tačiau pernai Lietuvą paliko 50 tūkst., o per pirmus šių metų mėnesius – 14 tūkst. gyventojų.
Apie prastėjančią demografinę situaciją jau ne vienus metus kalba ir vyriausybes imtis veiksmų skatina verslas.
„Savaitėje“ – Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.
– Taigi, apie patį švietimą – kokią vietą demografijos problemoje užima švietimas?
– Truputį skirtingos temos, bet švietimas iš viso labai svarbus valstybės stiprybei. Ir mes šiandien kalbame ne tik apie universitetų reformą, kuri yra būtina, bet labai svarbu yra ir mokyklų reforma, nes, visų pirma, mūsų mokymo turinys yra nepasikeitęs jau ilgą laiką, neatitinka XXI amžiaus iššūkių.
Demografų prognozės 2009 metais Lietuvai, kur mes būsime 2015 ir 2017 metais buvo daug geresnės, nei realybė yra. Tai reiškia, kad situacija blogėja greičiau, nei tikėjomės.
– Jūs dažnai būnate mokyklose, susitikinėjate su mokiniais ir mokytojais. Kokį įspūdį jums palieka šiuolaikinė mokyklą?
– Apie rinkos ekonomiką supratimo iš viso yra labai mažai. Nei tarp mokinių, nei tarp mokytojų tai nėra tema. Jeigu paklausi jų, kas nori eiti į verslą dirbti ar kas įsivaizduoja save verslininku, pakyla iš 150 vaikų 3–4 rankos. Kai paklausiu, o kaip jūs galvojate – Lietuvoje liksite gyventi, kursite čia, du trečdaliai pakelia rankas, kad išvažiuos iš Lietuvos. Matosi, kad migracijos problema prasideda jau ankstyvame amžiuje. Ir mes iki šiol, deja, net nesame išsiaiškinę jos priežasčių.
– Ar jūs kada nors iš kurios nors vyriausybės per savo kadenciją LPK prezidento poste išgirdote kažkokių realių pasiūlymų? Ar bent jau suvokimo, kas vyksta?
– Supratimas yra, tikrai. Ir aš atsimenu 2015 metais Seimas priėmė protokolinį sprendimą, kad mūsų gyventojų 2025 metais bus 3,5 milijono. Deja, jokių pasekmių po to nebuvo: nei jokių dokumentų, nei politikos, kas konstravo. Dar viena svarbi problema yra tai, kad struktūriškai mūsų visuomenė labai sensta. Ir gyventojų mažėja, ir visuomenė sensta.
Jeigu dabar vidutinis gyventojų amžius yra 46 metai, dar visai neseniai, 2005 metais, buvo 37-i, tai 2030 metais mes, ko gero, pasieksim 50 metų. Ar tokia tauta gali reprodukuotis? Didelis klausimas. Nors gimstamumo rodikliai Lietuvoje tikrai neblogi, bet gimdančiųjų tiesiog nėra. Čia yra problema. Ir man atrodo – jeigu kalbėti apie valstybės konkurencingumą, mūsų tvarų augimą, mums reikia galvoti, kaip reikės leisti atvažiuoti trečiųjų šalių gyventojams.
– Man regis, jūsų skaičiavimu, turėtų būti bent 20 tūkstančių per metus, kad išlaikytume...
– Mes siūlėm ir tai tikrai yra dar nepakankamas kiekis, kad mes galėtume subalansuoti savo gyventojų netekimą. Pažiūrėkime į lenkus, kurie per Rusijos–Ukrainos karo konfliktą įsileido ukrainiečių, skaičiuojama, daugiau nei 1, 4 mln. Ir jie visiškai nemato problemos.
Lietuviai verslininkai vis tiek išradingi, tai jie kuria įmones Lenkijoje, priima ukrainiečius į Lenkijos įmonę ir atsiveža į Lietuvą kaip komandiruotą dirbti.
Tai mes per tą laiką labai sunkiai įsileidome šiek tiek žmonių ir darėme įvairias kliūtis, kad tik jie neatvažiuotų. Jeigu palygintume mūsų terminus, per kiek laiko mes galime atvežti žmogų į Lietuvą, ir į kaimyninę Latviją ir Estiją, tai mes pralošiame 2–3 kartus. Mes turime ilgesnį procesą.
Lietuviai verslininkai vis tiek išradingi, tai jie kuria įmones Lenkijoje, priima ukrainiečius į Lenkijos įmonę ir atsiveža į Lietuvą kaip komandiruotą dirbti. Tai kam tų tokių dirbtinių išradingumų, kai valstybei tikrai galima tai padaryti paprastuoju būdu.
– Vienas iš jūsų siūlymų, kaip susigrąžinti migrantus arba sumažinti išvykimo mastus, yra parama jaunoms šeimoms, kaip padarė lenkai. Vyriausybės programoje aš jau radau tokius dalykus kaip „vaiko pinigų“ sistemos sukūrimas ir įteisinimas. Tiesa, tai numatyta tik šių metų pabaigoje – parama jaunoms šeimoms įsigyjant būstą.
– Nereikia galvoti, kad kažkokia viena auksinė piliulė išspręs visas problemas. Mums reikės viso komplekso. Kaip aš ir minėjau, pirmas dalykas – parama šeimoms, kad nebijotų turėti vaikų. Antras dalykas, be abejonės, kas yra tiesiogiai susiję su mūsų žmonių pasilikimu, ypač regionuose, – investicijos. Gal mažiau žmonių išvažiuos, nes atsiras, ką veikti. Trečias dalykas – leidimas atsivežti truputėlį Trečiųjų šalių gyventojų.
Bet pirmas žingsnis, kurį galėtume žengti lengvai – Trečiųjų šalių žmonės, atvažiavę studijuoti į Lietuvą. Tai yra geras potencialas mūsų ekonomikai. Aš manyčiau, kad čia pirmas ir nesunkus kelias – leisti jiems čia dirbti. Suteikti jiems darbo vizą, leidžiančią čia dirbti, nebūtinai suteikti jiems pilietybę.
– O ką jūs galvojate apie šios savaitės pabaigoje LVŽS paskelbtą nusiteikimą siekti nacionalinio partijų susitarimo dėl emigracijos.
– Mes esame truputėlį pavargę nuo tų susitarimų ir nuo tų skambių „nacionalinių“ susitarimų. Aš manyčiau, kad prieš pasirašant reikėtų „atidirbti“ turinį. Susitarimas yra geras žingsnis į priekį, deja, dažniausiai iš politikų pusės jis tuo ir pasibaigdavo. Bet mums svarbu veiksmų planas ir programa, ką mes darome toliau.
– Jūs jau ne vienerius metus kalbate apie demografinę krizę ir vis siūlote savo receptus vyriausybėms. Tai ar mes nepavėlavome, ar mes dar turime galimybių sustabdyti procesą? Nes jausmas toks, kad visa tai, ką jūs dabar kalbate, jau turėjo vykti?
Pirmą kartą apie Lietuvos problemas, kurios labai skaudžiai palies mūsų ateitį, pradėjome kalbėti 2006 metais. Tada pirmą kartą prabilau, kad demografija bus vienas iš svarbiausių dalykų ir mums reikia kurti planą, ką darome, kad išliktume.
– Tai 11 metų.
– 11 metų jau yra tai istorijai. Deja, kažkokių apčiuopiamų, gerų rezultatų dar neturime. Mūsų Statistikos departamento ir mūsų demografų prognozės 2009 metais Lietuvai, kur mes būsime 2015 ir 2017 metais buvo daug geresnės, nei realybė yra. Tai reiškia, kad situacija blogėja greičiau, nei tikėjomės. Tai rodo tik viena – kad sprendimų reikia žymiai greičiau ir žymiai stipresnių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dešimtąjį Paveldotvarkos programos sezoną Kaunas pradeda rekordiniais skaičiais1
Beveik 2 milijonai eurų ir 62 pastatai, kurių savininkai sieks atnaujinti jiems priklausantį turtą su miesto prisidėjimu. Tokie Paveldotvarkos programos skaičiai nusako šiemet suplanuotų darbų apimtis. Kauno miesto savivaldybei dalinai finansuoj...
-
URM pareiškė protestą Minskui dėl pranešimų apie dronų ataką iš Lietuvos3
Užsienio reikalų ministerija (URM) penktadienį pareiškė protestą Baltarusijai dėl šios šalies institucijų pranešimų apie dronų ataką iš Lietuvos. ...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
V. Rupšys palaiko siūlymą vietoje ratinių kovos mašinų įsigyti vikšrines3
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako palaikantis krašto apsaugos ministro siūlymą persvarstyti antrąjį pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ įsigijimo etapą ir galvoti apie vikšrinių kovos mašin...
-
D. Stankevičius: sergančiųjų patiriamos stigmos formuoja žmogaus baimę būti žmogumi1
Visuomenėje, kurioje siekiama įtraukties ir supratimo, išlieka didelis iššūkis: stigmos, susijusios su ligomis tampa šešėliu sergančiųjų bendruomenėms. ...
-
Nusprendė sudrausminti triukšmadarius: už garso viršijimą – techninės apžiūros anuliavimas?11
Alytuje garsiai varikliai griaudžia ne tik dieną, bet ir naktimis, todėl pareigūnai ėmėsi drausminimo priemonių – garso matuoklių. ...
-
Apsišarvuokite kantrybe: paaiškino, kaip vyks eismas Vilniaus oro uoste1
Vilniaus oro uoste vyksta pokyčių – uždaromas išvykimo kelias, kuriuo buvo galima patogiai automobiliu pakilti iki pat išvykimo salės. Statant naują terminalą ir rekonstruojant visas prieigas, keičiasi eismas, tad keliautojams siūlo...
-
Ir džiaugsme, ir varge: Lietuvos merai galės tuokti poras?3
Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič siūlo leisti merams tuokti jaunavedžius. Anot politiko, toks santuokos sudarymas taptų „žymiai patrauklesnis“, ypač dvejojančioms poroms, taip pat padidintų savivaldybių biudžetą ir net paskatintų ...
-
Seimo nariams įteikta peticija dėl plynų kirtimų ribojimo: dabartinė miškų situacija šokiruoja6
Penktadienį prie Seimo apie pusšimtis žmonių susirinko įteikti peticijos Seimo ir Aplinkos apsaugos komiteto nariams. Peticija, kurią pasirašė 17 tūkst. gyventojų, reikalaujama uždrausti ar riboti plynus kirtimus, ypač saugomose teritor...
-
Prezidentas apie galimybes Lenkijoje dislokuoti branduolinį ginklą: tai atgrasymo sistemos elementas20
Lenkijai pareiškus, jog ši yra pasirengusi šalyje dislokuoti NATO branduolinius ginklus, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog toks Aljanso sprendimas prisidėtų prie atgrasymo ir atlieptų Europos saugumo lūkesčius. ...