SMILTYNĖS KELTAI

Pykčio protrūkiai per audrą

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklėse apie draudimus uosto akvatorijoje pirmu punktu įrašyta, kad, esant vėjo greičiui didesniam kaip 20 metrų per sekundę, be atskiro uosto kapitono leidimo draudžiama su laivu priplaukti prie krantinių ar nuo jų nuplaukti. Skaudžiausiai šis taisyklių punktas paliečia Smiltynės perkėlos klientus, nes pakilus audrai keltai nebeplaukioja. AB Smiltynės perkėlos direktorius Algirdas Žukauskas sakė, kad tuomet „kaista“ jų bendrovės telefonai, tenka išgirsti įvairiausių nešvankių epitetų ar net grasinimų apskųsti žiniasklaidai, Vilniuje esančiai valdžiai. A.Žukauskas pastebėjo, kad tokiais atvejais labiausiai „išsilieja“ aukštesnę visuomeninę padėtį ar draugų tam tikrose institucijose turintys žmonės.

Papūtus 20 metrų per sekundę vėjui ir iš uosto kapitono tarnybai pavaldžios dispečerinės gavus pranešimą, kad oro sąlygos plaukioti nepalankios, Smiltynės perkėlos darbuotojai galėtų nebesukti galvos ir ramiai laukti pragiedrėjimo. Tačiau, pasak A.Žukausko, lemia ir žmogiškasis faktorius. Išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai reikia perkelti greitosios pagalbos automobilį su infarkto ištiktu žmogumi ar gimdyve, net ir esant daugiau kaip 25 metrų per sekundę vėjui keltai plaukia.

Sprendimą plaukti ar ne esant sudėtingoms oro sąlygoms, kiekvienu konkrečiu atveju priima kelto kapitonas. Uosto kapitonas tokiais atvejais kelto kapitonui suteikia teisę pasirinkti. A.Žukauskas sakė, kad kapitonai dažniausiai sutinka plaukti, jei kartu plaukia ir bendrovės direktorius. Taip atsakomybę, jei įvyktų avarija, kelto kapitonas su bendrovės vadovu tarsi dalinasi per pusę. Iš tiesų už avarijos pasekmes juridiškai atsako tik kelto kapitonas, tačiau materialines pasekmes prisiima bendrovė.

Vilkikų netrūksta

Pagal saugios laivybos reikalavimus esant sudėtingoms oro sąlygoms dabartinio tipo Smiltynės perkėlos keltams prisišvartuoti ir atsišvartuoti turi padėti vilkikai. Jie atitempia laivus nuo krantinės ir prispaudžia juos švartuojantis. Klaipėdos uoste vilkikų netrūksta, jų paslaugų kaina už valandą svyruoja nuo 600 iki 1500 litų. AB Smiltynės perkėla samdo pigiausiai paslaugas teikiančius „Klaipėdos Smeltės“ bendrovės vilkikus. Nepaisant to, vilkikų paslaugos yra brangios. Praėjusią žiemą, kai Klaipėdos uoste kaupėsi ižas ir keltai be vilkikų pagalbos jo neįveikdavo, vilkikų paslaugos Smiltynės perkėlai per dvi savaites kainavo apie 70 tūkst. litų. A.Žukauskas mano, kad už Smiltynės perkėlai teikiamas vilkikų paslaugas turėtų sumokėti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Kol kas jokio susitarimo dėl to nėra.

Ar neatsitinka taip, kad taupydama pinigus ir nesamdydama vilkikų Smiltynės perkėla kartais sąmoningai neplaukia pučiant kiek stipresniam nei 20 metrų per sekundę vėjui? A.Žukauskas sakė, kad jie stengiasi plaukti ir esant ekstremalioms sąlygoms, naktį.

Keliami medikai

Kai keltas pučiant iki 28 metrų per sekundę vėjui kelia greitosios pagalbos automobilį, kilometrinėse eilėse laukiantiems žmonėms atrodo, kad jis taip pat sėkmingai galėtų kelti ir kitus automobilius. A.Žukauskas sakė, kad kelto kapitonas ypatingais atvejais kartais sutinka plukdyti tik greitosios pagalbos automobilį vien todėl, kad įvykus avarijai būtų mažesnės jos pasekmės. Būna ir taip, kad laukiantys kelto vairuotojai netgi blokuoja greitosios pagalbos automobilį, kad patektų į keltą. Pasak A.Žukausko, greitosios pagalbos automobiliai keliami tik tada, kai Neringoje esantys medikai nebegali užtikrinti, kad žmogus, kuriam laiku nebus suteikta stacionari medicinos pagalba, išgyvens.

Per audrą laukdami eilėse prie kelto žmonės taip pat kartais susigalvoja ligų. Smiltynės perkėlos darbuotojų telefonų rageliuose pasigirsta „gimdyvių“ dejonės.

Logiška manyti, kad bet kuris žmogus, gyvenantis Klaipėdoje, o dirbantis Neringoje arba atvirkščiai, turi teisę laiku iš darbo grįžti namo. A.Žukauskas mano, kad ta teisė bus užtikrinta nuo kitų metų kovo pradėjus naudoti naują, galingesnį keltą.