Quantcast

Pigių valdovų nebūna

Valdžia sprendžia galvosūkį: kaip biudžete, kurį reikia sumažinti 3 milijardais litų, atrasti 20 milijonų litų Valdovų rūmų statyboms užbaigti.

Trūksta 20 milijonų

Politikai turi jau artimiausiomis dienomis apsispręsti, ar skirti papildomą finansavimą Valdovų rūmams, kad bent kelios jų salės būtų atidarytos šių metų liepos 6-ąją rengiamam oficialiam Lietuvos tūkstantmečio minėjimui.

Vakar Prezidentas Valdas Adamkus pasikvietė pasitarti kadenciją baigusį prezidentą Algirdą Brazauską, ministrą pirmininką Andrių Kubilių, Seimo vadovą Arūną Valinską, finansų ir kultūros ministrus, Vyriausybės kanclerį.

V.Adamkus tvirtino, kad reikia nedelsiant nuspręsti, ar bus rastas papildomas finansavimas Valdovų rūmų statyboms, nes valstybės institucijos jau turi pradėti rengtis liepos 6-osios iškilmėms, į kurias pakviesta nemažai aukštų svečių iš užsienio. Pasak Prezidento, jau dabar turi būti aišku, ar Valdovų rūmuose bus kokių nors oficialių renginių, ar jų vis dėlto atsisakoma.

Šių metų biudžete Valdovų rūmams numatyti 44 mln. litų. Norint liepos 6 d. atidaryti bent dalį rūmų, reikia dar 18–20 mln. litų.

Ieškos politinio sutarimo

Pasak premjero A.Kubiliaus, su Seimo frakcijomis bus netrukus apsispręsta, ar papildomi milijonai galėtų būti skirti.

Premjeras priminė, kad Vyriausybė ketina iki kovo pabaigos pateikti Seimui dar labiau sumažinto šių metų biudžeto pataisų projektą. Valstybės išlaidas ketinama mažinti 2,7–3 mlrd. litų. Bet, pasak A.Kubiliaus, jeigu būtų pakankama politinė valia, surasti 18–20 mln. litų nebūtų sunku.

Pats premjeras atsisakė atskleisti, koks jo požiūris – reikia skirti papildomų lėšų Valdovų rūmams finansuoti ar ne: "Dėl to pirmiausia turi būti sutarta politiniu lygmeniu."

A.Brazauskas rado pinigų

Prezidentas A.Brazauskas, kuris yra Valdovų rūmų atstatymo pagrindinis iniciatorius, teigė, kad Lietuvos garbės reikalas būtų iki liepos 6-osios iškilmių atidaryti bent kelias Valdovų rūmų sales ir menes, kur galėtų būti surengtos didelės istorinių dokumentų parodos. Tai būtų vienas svarbiausių Lietuvos tūkstantmečio minėjimo akcentų.

Pasak kadenciją baigusio valstybės vadovo, jeigu papildomas finansavimas nebūtų skirtas, būtų užbaigtas tik atstatomų Valdovų rūmų pietinio korpuso kiemas. Bet durys į pačius rūmus būtų uždarytos. Papildomi milijonai leistų įrengti bent kelias sales ir menes, į kurias liepos 6-ąją jau būtų galima įleisti į iškilmes atvykusius aukštus svečius. Priešingu atveju jokios iškilmės Valdovų rūmuose negalėtų būti rengiamos.

"Prezidentas labai aiškiai suformulavo uždavinį: arba mes randam tuos milijonus, arba pakeliam rankeles, kad nesugebam normaliai šios svarbios datos atšvęsti", – sakė A.Brazauskas.

Jis siūlo, kad 18–20 mln. litų būtų skirti ne iš biudžeto, bet iš Privatizavimo fondo. Tačiau dėl to dar turi apsispręsti politikai.

Vertina skeptiškai

Atrodo, gali būti nelengva rasti sutarimą dėl papildomo finansavimo, nes valdančiųjų partijų atstovai ne itin entuziastingai remia šią idėją.

"Nenorėčiau taip lengvai sutikti su tuo papildomu finansavimu, ypač kai reikia galvoti apie dar radikalesnį, nei manyta anksčiau, biudžeto išlaidų karpymą, – dienraščiui sakė Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnas Jurgis Razma ir pridūrė: – Reikėtų dar išgirsti papildomus argumentus dėl būtinybės skirti tuos milijonus, bet gal vertėtų pagalvoti apie kuklesnį tūkstantmečio minėjimą. Kol kas labai atsargiai vertinu pasiūlymus skirti daugiau pinigų Valdovų rūmams", – pridūrė politikas.

Net ir ne visos opozicinės partijos sutinka, kad amžiaus statybai pramintiems Valdovų rūmams būtų skirti papildomi milijonai. "Nematau labai didelės problemos, jeigu jie nebus baigti. Galėtume visus svečius priimti kur nors kitur, parodyti jiems ekspoziciją Taikomosios dailės muziejuje ir paaiškinti, kad tų rūmų statybą mes sustabdėme todėl, kad lėšas atidavėme regionuose esančioms mokykloms, vaikų darželiams, poliklinikoms. Tai būtų simbolinis, bet labai aiškus signalas, kad tomis krizės sąlygomis, kuriomis mes gyvename, kuriam laikui sustabdome amžiaus statybas", – sakė Tvarkos ir teisingumo atstovas Valentinas Mazuronis.

Pritartų net A.Šemeta

Pernai gruodį priimdama šių metų biudžetą Seimo dauguma nurėžė 4 mln. litų nuo Valdovų rūmų projekto, kuriam finansavimas ir taip jau buvo sumažintas beveik perpus. Vyriausybė tuomet nepritarė, kad finansavimas būtų apkarpytas dar labiau.

"Manome, kad dar labiau sumažinus asignavimus Valdovų rūmų baigimo klausimas artimiausioje perspektyvoje būtų sunkiai sprendžiamas. Tačiau baigti Valdovų rūmus bent tiek, kad ten būtų galima minimaliai rengti renginius, mano ir visos Vyriausybės supratimu, reikia", – tuomet sakė finansų ministras Algirdas Šemeta.

Todėl gali būti, kad Vyriausybė, suderinusi su valdančiosiomis frakcijomis, dabar vis dėlto priims sprendimą skirti 20 mln. litų iš Privatizavimo fondo. Tačiau premjeras ir ministrai dėl to apsispręs ne anksčiau kaip šios savaitės pabaigoje.


Valstybės biudžeto išlaidos Valdovų rūmams atstatyti

2001 m. 10 mln. litų

2002 m. 7,08 mln. litų

2003 m. 14 mln. litų

2004 m. 17 mln. litų

2005 m. 22 mln. litų

2006 m. 22,5 mln. litų

2007 m. 38,672 mln. litų

2008 m. 45 mln. litų

Iki 2009 m. sausio 1 d. skirta 177,252 mln. litų

2009 m. numatyta 44 mln. litų



NAUJAUSI KOMENTARAI

Klausimėlis

Klausimėlis portretas
Gal galit kas nors pasakyti už kokią sumą apsiėmė statyti Valdovų rūmus konkursą laimėjusi įmonė?Ačiū :)))

Algimantas

Algimantas portretas
Didelis pliumpt Algimantas Zolubas Lietuvos pakraštėly tyvuliavo mažas, visiškai mažas ežerėlis. Kadangi ežerėlis buvo visiškai mažas, didikai juo nesidomėjo, prieigų neužtvėrė. Kaimo bernai iš bedarbystės ar iš kvailybės nusprendė išgarsinti ežerėlį: paleisti nuo kalvos į jį didžiulį riedulį, kad tas padarytų didelį „pliumpt“. Kaip sutarė, taip padarė. Gerai kaukolinio „įkalę“, surėmė pečius į ant kalvos stūksantį riedulį, paleido jį į ežerėlį. Didelis pliumpt neįvyko, nes riedulys ne iš dangaus krito, o tik įriedėjo. Tačiau gražuolis riedulys gražuolio ežerėlio vandenį ištaškė ir pats pasislėpė dumble: nei „pliumpt“, nei ežerėlio, nei riedulio, nei vaizdo, nei įvaizdžio... Kai kvailioja kaimo bernai, paprastai didelių nuostolių kaimas nepatiria, tačiau kai kvailioja valstybės vadovai, valstybė gali patirti bankrotą. Ar nepanašu, kad būti branduoline valstybe, turėti valdovų rūmus, siųsti šviesos ženklus į kosmosą, žaižaruoti milijonus litų kainuojančiais šviesuliais, tapti Europos kultūros sostine yra didelio pliumpt siekis. Jei jau šie metai paskelbti Lietuvos vardo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose tūkstantmečio metais, kodėl neskirtos lėšos Pažaislio ansamblio remontui ir restauravimui? Juk čia vienintelė vieta Lietuvoje, kur vienuolikoje freskų įamžintas prieš tūkstantį metų įvykęs Netimero krikštas ir Brunono žūtis, t. y. priežastis, dėl kurios ir buvo paminėtas Lietuvos vardas. Akivaizdu, - tik todėl, kad numatyto vizito į Pažaislį metu, Prezidentas užsuko į Užutrakio dvarą, kurio restauravimui ir buvo paskirta 20 mln. litų, Pažaisliui – nė lito. Kai turtuolis kvailioja iš savo kišenės, į jį žiūrima atlaidžiai. Kai valdžios vyrai vardan nepelnyto įvaizdžio purto žmonių kišenes, - nedovanotina. Statydinti Valdovų rūmus, kurie simbolizuoja ne valstybę, o valdžią – politinė klaida. Valstybės simbolis yra Gedimino pilis, tačiau ji neatstatoma; sovietmečiu restauruotas ir įrengtas tik vienas jos bokštas, kurį daugelis klaidingai vadina Gedimino pilimi. Pačiam Gedimino kalnui gresia nuošliaužos, tačiau tvirtinimo darbai nenumatyti. Tautos šventovė Katedra, kaip koks mažas tyros dvasios ežerėlis, nuolat gniuždomas Valdovų rūmų, fejerverkų, pramoginių šou „rieduliais“. Lietuvos tūkstantmečio komisija, tarsi nežinodama, kad rašančiųjų dabar daugiau nei skaitančiųjų, vis tiek metėsi į knygų rašymą. Labiausiai – komisijos pirmininkas Gediminas Ilgūnas. Kad tos knygos iškart nugulė į nelankomas lentynas, kad neįvyko didelis pliumpt, komisijai nesvarbu (svarbu – lėšos panaudotos). Girdėti, kad išleista ir viena itin vertinga, kažkokia Lietuvos įvaizdžio knyga, kurios egzemplioriaus kaina 700 litų. Galima įtarti, kad ji skirta autoriams ir apsilankantiems karaliams. Graudžiomis ašaromis staiga pravirko du prezidentai, kad dėl nebaigtų valdovų rūmų gali prireikti priimti valstybių vadovus rūmų kieme. O kodėl ne reprezentacine aikšte paskelbtoje Lukiškių aikštėje? Juk patį popiežių Lietuva įvairiose vietose (tarp jų ir Vilniuje) priėmė po atviru dangum. Deja, Lukiškių aikštė, kurioje jau turėjo stovėti paminklas simbolizuojantis laisvę, kaip buvo po Lenino išsidanginimo į Grūtą plynė, taip plyne ir liko. Blogas, blogas, labai blogas Lietuvos įvaizdis, tačiau gera, gera, labai gera pamoka, kad reikia rūpintis tikru vaizdu; įvaizdis rasis be vėjais leidžiamų šimtamilijoninių lėšų.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių