Nors specialiosios tarnybos įpareigotos ištirti „Lietuvos energijos“ sudarytas sutartis, šios įmonės vadovas Rymantas Juozaitis tebėra ramus ir atsistatydinti neketina.

„Lietuvos energijos“ generalinis direktorius tvirtino esąs visiškai tikras dėl savo ir savo vadovaujamos komandos sprendimų, nebijąs premjero inicijuotų patikrinimų ir neplanuojąs atsistatydinti. R.Juozaitis tikino tik džiaugsiąsis, jei po patikrinimų kas nors suras geresnį ir pigesnį būdą nusipirkti elektros energijos ekstremaliais atvejais. Tačiau „jei išvados bus neigiamos, aš prisiimsiu atsakomybę“, sakė jis.

„Lietuvos energija“, anot jo, atėjus laikui tiesiog atnaujino sutartį su Rusijos įmonės „Inter RAO“ antrine įmone Energijos realizacijos centras. Šis sprendimas dar spalio pabaigoje buvo suderintas su „Lietuvos energijos“ valdyba, į kurią įeina ir Vyriausybės atstovai. „Metų pabaigoje tikslinamas kitų metų kiekis ir prognozuojamos kainos, nes elektrinės taip pat turi planuoti kuro ir elektros gamybos kiekius. Lapkritis yra paskutinis mėnuo, kai tai galima padaryti, nes gruodį visos sutartys jau būna sudėliotos. Jos yra lanksčios ir pakankamai atviros“, – žurnalistams sakė R.Juozaitis.
Jo manymu, premjeras kreipdamasis į specialiąsias tarnybas tiesiog norėjo užtikrinti skaidrumą ir pasitikrinti, „žinoti teisybę iki galo“.

Tyrimas dar nepradėtas

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Žimantas Pacevičius dienraščiui sakė, kad kol kas tyrimas dėl „Lietuvos energijos“ sutarčių nepradėtas. „Trečiadienį gavome premjero raštą, šiuo metu kalbamės su kolegomis iš kitų tarnybų ir aiškinamės, kas kokius veiksmus atliks, juk negalime visi vienu metu supulti tikrinti vienos sutarties“, – kalbėjo pašnekovas.
Pasak jo, kol kas nepradėti jokie veiksmai, nekalbėta su įmonių vadovais, nepaimti dokumentai. „Savo kompetencijos ribose atsakysime į premjero raštą“, – žadėjo STT vadovas, tačiau užsiminė, kad esant šiai situacijai kalba eina ne apie baudžiamąją atsakomybę, o labiau apie derybinės grupės pavedimų nevykdymą, ir būtent ji galės spręsti dėl atsakomybės už jų nevykdymą.

Pasigenda nepriklausomo tyrimo

Banko „DnB Nord“ leidinyje „Lietuvos ekonomikos perspektyvos“ skelbiama, kad naujos atominės elektrinės projektas labai brangus ir rizikingas. Jei iš tiesų bus statoma 3200 megavatų galingumo elektrinė, statybų vertė gali siekti 30 mlrd. litų.
„Tačiau nepamirškime, kad metalų, statybinių medžiagų, urano kainos nuolat kyla. Todėl galutinė jos vertė gali dar išaugti, o pagaminta energija – kainuoti brangiau už importuojamą, jeigu elektrinės valdytojai sieks įprasto pelningumo“, – teigiama apžvalgoje.
Banko ekspertai kritikuoja Seimą, kuris remdamasis 20 tūkst. litų vertės ekspertize „priėmė itin atsakingą sprendimą“. „Spaudžiant laikui, sunku tikėtis, kad iki pasirašant sutartis su užsienio partneriais bus atliktas visapusiškas nepriklausomas tyrimas. O juk reikia nuspręsti ne tik tai, ar statyti atominę elektrinę, bet ir kokio ji bus dydžio. Lietuva gali tapti savo nepakankamai apgalvotų pažadų Lenkijai ar kitoms partnerėms įkaite“, – įspėja analitikai.