Quantcast

Klaipėdiečiai jau XVIII amžiuje rūšiavo atliekas

Klaipėdiečiai jau XVIII amžiuje rūšiavo atliekas

Klaipėdoje kasinėjimus atlikusius archeologus nustebino XVIII – XIX amžiuje gyvenusių klaipėdiečių tvarkingumas ir skrupulingumas.

Archeologiniai kasinėjimai rodo, kad to meto miestelėnai labai mokėjo tausoti savo turtą ir buvo kone tvarkingiausi visoje Lietuvoje.

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis Gintautas Zabiela pasakojo, kad jau XVIII – XIX amžiuje Klaipėdos gyventojai buvo įpratę rūšiuoti išmetimui skirtas atliekas.

„Nėra taip, kad visos šiukšlės būtų suverstos į vieną krūvą. Vienur randame vien statybinių medžiagų liekanas, kitur – vien tik gyvūnų kaulus, dar kitur – tiktai keramikos dirbinių šukes. Panašu, kad to meto klaipėdiečiai skirtingas atliekas mesdavo į skirtingus sąvartynus. Galbūt taip elgtis skatino koks nors to meto potvarkis?“ - spėliojo archeologas.

G.Zabiela pastebėjo ir kitą išskirtinį to meto Klaipėdos gyventojų bruožą – jie itin mokėjo saugoti savo pinigus.

Kituose Lietuvos senamiesčiuose archeologai randa šimtus ir net tūkstančius vienetų senovinių monetų. Klaipėdoje monetų randama geriausiu atveju dešimtys ir paprastai tai būna švediška valiuta.

Klaipėdiečių taupumą rodo ir tai, kad, nusprendę nugriauti nebereikalingą statinį, jie kruopščiai išrinkdavo visas jo statybines medžiagas ir jas panaudodavo kitur.

Todėl Danės slėnyje, buvusio Konditerijos fabriko vietoje, atkasus XVIII amžiuje stovėjusią Švento Jono bažnyčią, archeologams labai sunku nustatyti, kokia ji buvo.

Išlikęs tik nedidelis plytomis dengtų bažnyčios grindų fragmentas, kurį žadama eksponuoti po stiklu, bažnyčios vietoje pastačius kol kas bevardį apartamentų ir komercinių patalpų kompleksą.

Kokios buvo bažnyčios sienos – sunku pasakyti. Visos apdailos medžiagos skrupulingai išrankiotos. Tik pagal išlikusias graviūras žinoma, kad tai buvo fachverkinės statybos bažnyčia.

Beje, iki XVIII amžiaus bažnyčių Klaipėdoje nebuvo daug. Prie Švento Jono stovėjo ir Švento Mikalojaus bažnyčia, kurios pamatų archeologai kol kas neatkasė.

Taip pat žinoma, kad egzistavo koplyčia Klaipėdos pilyje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

Daugiau straipsnių