- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Už Lietuvos gynybą karo atveju atsakingi NATO generolai sveikina Lietuvos sprendimą įsigyti tankų. Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad be tankų Lietuva negalės vykdyti naujų NATO gynybos planų, Lietuvos kariai gaus antraeiles užduotis. Valstybės gynimo taryba jau nutarė pradėti derybas dėl tankų pirkimo, bet tarp politikų – daugybė dvejonių. Skelbiama, kad jei nebus apsispręsta per šiuos metus – tankų Lietuva gali nerasti net norėdama.
Lietuvoje dislokuoti amerikiečiai Pabradėje demonstravo moderniausią Amerikos kariuomenės šarvuočių brigados kovinę grupę, kuri vykdo jungtinių pajėgų pratybas. Esmė – frazėje „jungtinės pajėgos“. Tai – kariavimo būdas, kuriuo remiasi NATO, kai vienai operacijai sujungiamos skirtingos kariuomenės rūšys – artilerija, tankai, pėstininkai, aviacija, laivynas.
„Tiesioginė ugnis, netiesioginė ugnis, viso veiksmų spektro integravimas. Viskas vyksta sudėtingoje vietovėje, pagal realistišką scenarijų“, – pasakojo JAV divizijos vadas Christopher R. Norrie.
Rusams Ukrainoje tokių jungtinių operacijų pasiekti nepavyksta.
„Tas kariavimo būdas, kurį matome, ir kurį treniruojasi mūsų sąjungininkai, tai yra raktas į pergalę“, – sakė V. Rupšys.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Vykusias pratybas stebėjo ir NATO Šiaurės rytų korpuso vadas, kuris vadovautų gynybai nuo Estijos iki Slovakijos.
„Siekiame įgyvendinti NATO susitikimo Vilniuje sprendimus, kad gynybos planas būtų vykdomas. Tai atgrasys Rusiją nuo minties mus atakuoti“, – teigė NATO Šiaurės rytų korpuso vadas Jürgen-Joachim von Sandrart.
Tankų vaidmuo – esminis
Amerikiečių pratybose veiksmas sukosi apie tankus. Inžinieriai valė kelią, o pėstininkų kovos mašinos saugojo tankus. Tankai ieškojo taikinio ir jį naikino. Anot kariškių, karas Ukrainoje rodo, kad tankų vaidmuo – esminis, ypač atsiimant žemes. Net ir nepaisant pavienių vaizdų, kaip pigus dronas sunaikina tanką.
Už mūsų regiono gynybą atsakingas generolas puikiai žino, kaip NATO planuoja ginti Lietuvą. Sveikina Vilniaus sprendimą turėti savus tankus.
„Lietuva padarė gerus sprendimus dėl pajėgumų, kurie būtini stabdyti ir smogti priešui. Manau, kad sprendimas dėl tankų bataliono yra išmintingas. Jis puikiai dera su amerikiečių ir vokiečių pajėgomis, kurios yra Baltijos jūros regione“, – kalbėjo Jürgen-Joachim von Sandrart.
Lietuvos kariuomenės vadas sakė, tankai – paskutinė trūkstama grandis, kad ir Lietuva galėtų vykdyti tokias jungtines operacijas, kokias demonstruoja amerikiečiai.
„Kai kurių elementų Lietuvos kariuomenėje dar neturime, kaip tankų, bet visa likusi – pėstininkų kovos mašinos, artilerija, inžinerija – tą patirtį turime. Ir mokomės, kaip jie daro“, – teigė V. Rupšys.
Anot kariuomenės vado, be tankų Lietuvos kariuomenė negalės įvykdyti pernai Vilniuje atnaujintų NATO gynybos planų.
„Tada gauni antraeilę užduotį. Tuomet klausiu pats savęs, kaip pilietis, ar tikrai Lietuvos gynybai norime vykdyti antraeilę užduotį, o už mus kažkas eis ir kovos fronte? Mes gale ten saugosime tiltus?“ – svarstė V. Rupšys.
Sausį Valstybės gynimo taryba jau įpareigojo Krašto apsaugos ministeriją pradėti derybas dėl vokiškų tankų „Leopard“ pirkimo.
„Jeigu šiandien arba šiais metais sutarsime, tai praktiškai jau 2027 metais gausime tankus“, – aiškino V. Rupšys.
Nauji mokesčiai?
Bet svarbiausias klausimas, iš kur pinigai, lieka neatsakytas. O laiko nėra daug. Lietuva tankus pirktų su kitomis šalimis. Jei neapsispręs per šiuos metus, Lietuva gali atsidurti sąrašo gale, tankai vėluotų gal ir dešimtmetį. Sprendimų rinkimai nepalengvins. Premjerė sakė, kad kariuomenei nereikia laukti politikų pritarimo.
„Nėra taip, kad kažkas turi priimti kažkokį sprendimą, antraip kariuomenė nevykdys pirkimų. Kariuomenė puikiai žino, kad partijos yra sutarusios dėl krašto apsaugos finansavimo bent jau 2,5 proc. BVP“, – tvirtino ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Tarp valdančiųjų yra nerimo, kad net išdėliojus tankų pirkimą per kelerius metus, gali nelikti pinigų kitai ginkluotei.
„Projektas kainuos 2 mlrd. eurų, tai nesuvaržys mūsų rankų plėtoti kitus pajėgumus? Ar tai oro gynyba, ar karinio rezervo rengimas, apginklavimas“, – kalbėjo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Konservatorių lyderiai sako, kad visuomenė turi nuspręsti, ar dėl saugumo sutiktų su naujais mokesčiais.
„Visi nori visko daugiau kariuomenėje, greičiau, labiau, bet vis dar neatsakome, ar galime už tai susimokėti“, – aiškino I. Šimonytė.
Visi nori visko daugiau kariuomenėje, greičiau, labiau, bet vis dar neatsakome, ar galime už tai susimokėti
Nors jau pradėtos derybos dėl tankų pirkimo, yra svarstymų, kad gal tankų Lietuvai nereikia, nes atsiveža sąjungininkai. Kariškiams tokie svarstymai atrodo rizikingi vien dėl sąjungininkams rodomo požiūrio.
Prie Rusijos esančios šalys akcentuoja NATO penktąjį straipsnį, mat užpuolus vieną, ginasi visos. Toliau nuo rusų esančios šalys primena ir trečiąjį straipsnį, kad kiekviena šalis pirmiausia pati atsakinga už savo saugumą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prokuratūra: tik prokuroras gali spręsti, ar prezidentas pakenkė tyrimui dėl L. Volkovo1
Prezidentui Gitanui Nausėdai pirmajam pranešus apie įtariamųjų Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolimu sulaikymą, prokuratūra teigia, kad tik tyrimą organizuojantis prokuroras gali nuspręsti, ar šiuo paviešinimu nebuvo ...
-
Pirmą tokį apdovanojimą atsiėmęs Š. Narbuto advokatas: šioje byloje buvo unikalus atvejis2
Lietuvos advokatūra šiais metais pirmą kartą įteikė naująjį bendruomenės simbolį – statulėlę „Gynėjas“, kuris atiteko advokatui Raimundui Lideikai. Šis simbolis buvo sukurtas kartu su garsiu Lietuvos menininku, skulp...
-
„Via Lietuva“ iki 2026-ųjų įrengs 121 km apsauginių tvorų ir naują tiltą gyvūnams
Valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija) iki 2025-ųjų pabaigos prie valstybinės reikšmės kelių įrengs 121 km apsauginių tvorų nuo laukinių gyvūnų. ...
-
A. Stonys paaukojo 150 tūkst. į referendumo dėl pilietybės išsaugojimo skatinimą: kviečia jungtis8
Lietuvos lyderiai, verslo bendruomenė ir visuomenininkai nusitaikė atkurti 4 milijonų Lietuvą. Imasi referendumo dėl pilietybės išsaugojimo kampanijos organizavimo, įkūrė viešąją įstaigą – „4 milijonų Lietuva&rdquo...
-
VRM ketina kurti gyventojų perspėjimo programėlę, nustatys priedangų lygius1
Vidaus reikalų ministerija (VRM) ketina kurti mobiliąją programėlę, kuri būtų integruota į bendrą gyventojų perspėjimo sistemą. ...
-
Po L. Linkevičiaus komentarų apie Kerčės tiltą – Kremliaus atsakas: dabar jie loja, bet vėliau verks60
Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, dabar ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius po komentaro apie Krymo (Kerčės) tiltą susilaukė Maskvos atsako. ...
-
2023 metai – šilčiausi per visą istoriją. Ko galime tikėtis iš 2024-ųjų?1
2023-ieji buvo šilčiausi per visą istoriją. Mokslininkai skelbia, kad klimato kaitos padariniai vien Europai kainavo daugiau nei 13 mlrd. eurų. Meteorologai sako, kad vis ekstremalesnių reiškinių sulauks ir Lietuva. ...
-
Sostinėje sezoną atidarys motociklininkai: bus eismo ribojimų2
Šeštadienį, gegužės 4 d., sostinėje vyks renginiai, kurių metu bus laikinai ribojamas transporto priemonių eismas Senamiestyje ir palei Nerį, Upės g. ...
-
Negalią turinčio Edgaro mama – apie sūnaus atkaklumą ir gražius žodžius iš Lavrinovičių6
„Buvo labai sunkių momentų, kai tiesiog rėžė – noriu susitikti su Dievu ir paklausti, kodėl jis tokį mane sukūrė“ – kadaise ištartus 18-mečio Edgaro žodžius prisimena jo mama Marija Ceiko. Visgi šiandien vaikin...
-
Norintiems Vilniuje judėti tvariau – daugiau kaip 5 tūkst. alternatyvų automobiliui
Pavasarį į sostinės gatves grįžta dviračiai ir paspirtukai – keliauti po miestą šiomis transporto priemonėmis yra daug patogiau ir tvariau nei automobiliu. Edgaras Stankevičius, JUDU (SĮ „Susisiekimo paslaugos“) judumo eksper...