Tautos išblaivinimu netikėtai susirūpinusi šalies valdžia veidmainiauja ir ruošiasi naujiems rinkimams – tuo įsitikinę kai kurie medikai. Esą naujos įstatymo pataisos, priverstinis gydymas, alkoholio pardavimo ribojimai ar kiti draudimai naudos veikiausiai neduos.

Mūsų civilizacijos kvaišalas

Pasak buvusio Klaipėdos apskrities vyriausiojo gydytojo Valdemaro Anužio, kiekviena civilizacija turi savo narkotiką. Mūsų civilizacijos legalus narkotikas – alkoholis. O jia esą yra ne šiaip kvaišalas, o – psichotoksinis narkotikas, jis nuodingas mūsų ląstelėms ir tuo skiriasi nuo kitų kvaišalų.

"Kodėl alkoholio vartojimas išprovokuoja protu nesuvokiamą elgesį, kai jis prieštarauja žmogaus prigimčiai, pagrindiniams baziniams instinktams – rūpintis savo palikuoniais? Manau, kad Saviečių ar Kražių atvejams įtakos turėjo tam tikri alkoholio produktai. Šiandien Lietuvoje nemažai žmonių vartoja surogatinį alkoholį, kuriame yra daug fuzelių, toksinių medžiagų, sukeliančių organinius smegenų pakitimus, psichozes ir protu nesuvokiamą elgesį", – įsitikinęs V.Anužis.

Tačiau esą yra ir legalaus alkoholio, kuris taip pat išprovokuoja tam tikras pasekmes. Anot V.Anužio, pirmiausia tai – spirituotas, nenatūralios fermentacijos alus.

"Mano manymu, alus iš visų alkoholinių gėrimų yra vienas prasčiausių. Jis nėra jau toks nekaltas jau vien todėl, kad kasdienis jo vartojimas nesmerktinas, net yra nustatytos rekomendacinės dozės. Tačiau nėra nei saugių alkoholio dozių, nei saugaus vartojimo. Visos alkoholio dozės yra pavojingos", – kategoriškai pasisakė V.Anužis.

Gydomi ir vaikai

Klaipėdos priklausomybės ligų centro vadovas Liudas Andrikis patvirtino, kad pacientų šioje įstaigoje visada padaugėja po švenčių. Centre yra ir keturios vietos, skirtos vaikams bei paaugliams nuo 13 metų. Tos vietos visos užimtos būna ne visada. Dažniausiai šie pacientai – vaikai iš globos namų ar socialinės rizikos šeimų. Per metus centre nuo alkoholizmo gydoma vidutiniškai 16 vaikų.

"Didžiųjų žiemos švenčių metu laisvų vietų pas mus beveik nebūna, žmonės laukia eilėje. Problemų dėl alkoholio turi visų socialinių grupių atstovai. Pas mus gydymas yra savanoriškas. Į mus pagalbos kreipiasi pats asmuo arba jo šeima ar artimieji, kurie spaudžia gydytis. Tokie, kurie vaikus skandina šuliniuose, net nesuvokia savo būsenos, ką jau kalbėti apie apsisprendimą gydytis nuo alkoholizmo", – teigė L.Andrikis.

Jo manymu, galimybių įsigyti alkoholį ribojimas ir reklamos draudimas turėtų duoti efektą, gal ne iš karto, bet ateities kartoms – tikrai.

Geriausia, ką turime?

Medikus labiausiai trikdo alkoholio reklamos cinizmas – "geriausia, ką mes turime". Ar tai yra geriausia, ką mes sukūrėme, retoriškai klausė V.Anužis.

"Tai yra pasityčiojimas iš visos visuomenės, iš tautos. Ir mažesnės koncentracijos alkoholis anaiptol nėra kažkoks gėris, tai yra veidmainystė. Tačiau draudimais nieko nepasieksime. Čia savo žodį turėtų tarti psichiatrai bei narkologai ir, remiantis jų rekomendacijomis, o ne populistiniais šūkiais prieš rinkimus, būtina parengti įstatymus", – tvirtino gydytojas.

Solidžią darbo patirtį su priklausomybės ligomis sergančiais pacientais turintis klaipėdietis psichiatras Aleksandras Slatvickis skeptiškai vertina skubotus valdžios sprendimus, siekiant sumažinti alkoholio vartojimą.

"Dabar atsirado tokių, kurie nori visą tautą paversti blaivininkais, kas yra nerealu. Manau, kad tuo klausimu mūsų valstybėje einama neteisinga linkme. Mūsų šalyje nėra aiškios, konkrečios, ilgalaikės politikos psichikos sveikatos srityje, taip pat ir priklausomybės psichiatrijoje. O dabartinė reakcija į problemą man primena sovietmetį – kažkas įvyko ir reikia skubiai ką nors padaryti, kad tik visuomenė pamatytų", – teigė A.Slatvickis.

Psichiatrų niekas neklausia

Esą, jei laiku atsakingos institucijos būtų atkreipusios dėmesį į konkrečių profesionalų pasiūlymus, situacija būtų visai kitokia.

"Nedrįstu teigti, kad nebūtų tokių tragedijų, kurios dabar sukrėtė Lietuvą. Jų yra, buvo ir bus. Nes vienos nelaimės yra susijusios su alkoholio vartojimu, kitos – su tuo nieko bendra neturi. Prisiminkime, kad ir A.Breiviko atvejį Norvegijoje. Alkoholio kontrolė ir apribojimai turi būti, bet valstybė turi keisti požiūrį į šią problemą, turi būti prevencija, bet ne tokia kaip sovietmečiu. Kaip buvo "vertikalus" bendravimas – mes geriau žinome, ko jums reikia, taip viskas liko ir dabar", – tikino psichiatras.

Pasak A.Slatvickio, nereikia grasinti priverstiniu gydymu nuo alkoholizmo. O pats įstatymo projektas dėl priverstinio gydymo specialistams kelia siaubą.

"Man tame įstatymo projekte užkliuvo absoliučiai viskas. Jei jį kūrė profesionalai, tai yra gėda, o jei – ne profesionalai, pasiūlyčiau jiems nekišti nosies ten, kur baigiasi jų kompetencija. Vien ką reiškia sakiniai – galima priverstinai hospitalizuoti, įtarus narkologinį susirgimą, galima hospitalizuoti alkoholiu piktnaudžiaujančią nėščią moterį, kad nebūtų vaisiaus apsigimimo. Čia dar vienas absurdas", – piktinosi A.Slatvickis.

Pasak psichiatro, pagal šią įstatymo rengėjų logiką, reikia stebėti visas moteris, kurios gali pastoti, nes užfiksavus girtavimą 3–4 nėštumo mėnesį vaisius ir taip jau bus apsigimęs, o gydymas – beprasmiškas.

"Mūsų gi nuomonės kol kas niekas neklausia, aš tą įstatymo projektą gavau netyčia ir ne iš oficialių šaltinių. Tai reiškia, kad tyliai kažkas taisoma, paskui dieną prieš tvirtinimą Seime atsiųs mums, prašydami suderinti su prierašu, "jei laiku neatsakysite, manysime, jog pastabų neturite". Ar taip galima elgtis"? – klausė psichiatras.