Susitikime su Lietuvos lenkų bendruomene Lenkijos prezidentas pabrėžė, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) sėkmė rinkimuose užtikrina ir dvišalių santykių permainų galimybę valstybiniu lygiu.

Rems lenkų atstovavimą

"Esu tikras, kad vieni kitiems galime labai daug duoti. Taip pat reikia stengtis, kad kaimynystė su Lenkija taptų maloni, svarbi, atverianti europinės ateities perspektyvas", – šeštadienį Vilniuje kalbėjo Lenkijos vadovas.

"Iškovojote ne tik sėkmę sau. Taip pat iškovojote galimybę kurti gerus Lenkijos ir Lietuvos santykius valstybiniu lygiu. Dėl to norėčiau padėkoti ir užtikrinti, kad Lenkijos valstybė toliau rems tvirtą lenkų mažumos atstovavimą tiek parlamente, tiek Vyriausybėje, tačiau išmintingu būdu: palaikydama Lietuvos lenkų mažumos funkcionavimą, tikėdamasi, kad tai geriausias, veiksmingiausias kelias kuriant pačius geriausius kaimyniškus santykius", – pabrėžė Lenkijos prezidentas.

Neslėpė sentimentų Vilniui

"Noriu nuoširdžiai, iš visos savo vilnietiškos širdies padėkoti už jūsų sėkmę – kad įstengėte vesti lenkus į pergalę rinkimuose ir dalyvavimą Lietuvos valdančiojoje koalicijoje. Tai atveria visiškai naujas perspektyvas, visiškai naujas galimybes – tiek Lenkijos ir Lietuvos plotmėje, visuomeninėje, tautinėje, tačiau taip pat valstybinėje plotmėje. Apie tai verta kalbėti šiandien, minint 95-ąsias ankstesnės 1918-ųjų Lietuvos – ir Lenkijos – nepriklausomybės metines. Nepriklausomybės, kuri mus atskyrė, kuri padalijo – be kita ko, svarbiu Vilniaus klausimu", – sakė Lenkijos vadovas.

Prezidentas citavo vieno savo pažįstamo lenkų profesoriaus žodžius, kad "Paryžius didelis, Londonas – įdomus, Florencija – nuostabi, tačiau, sutikite, gražiausias miestas yra Vilnius, o ne Paryžius". Jis prisiminė patyręs labai malonių įspūdžių per savo pirmąjį apsilankymą Lietuvos sostinėje dar tebegyvuojant komunistiniam režimui.

Šalių santykiai įtempti

Pastaruosius kelerius metus Lietuvos ir Lenkijos santykiai buvo įtempti dėl skirtingai vertinamos tautinių mažumų padėties. Pernai vasarą Prezidentė pareiškė, kad "geriau kai kuriuose santykiuose daryti tam tikrą pauzę nei bandyti taisyti, kas šiuo metu nepataisoma".

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė praėjusių metų lapkritį nevyko į Lenkiją dalyvauti šios šalies Nepriklausomybės dienos minėjime, į kurį ją buvo pakvietęs Lenkijos prezidentas.

Tąkart prezidentūra buvo nurodžiusi, kad D.Grybauskaitė minėjime Varšuvoje nedalyvaus dėl neatidėliotinų su vidaus politika susijusių klausimų, – buvo formuojama naujoji valdančioji koalicija ir Vyriausybė.

Praėjusią savaitę su vizitu Lenkijoje viešėjęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius interviu Lenkijos spaudai atsiprašė dėl 2010 m. balsavimo Seime, kai buvo atmestas siūlymas vardus ir pavardes dokumentuose leisti rašyti lenkiškais, o ne vien lietuviškais rašmenimis.

Šį ministro pareiškimą sukritikavo Prezidentė D.Grybauskaitė, premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, kad tai nebuvo suderinta pozicija ir atsiprašyti nereikėjo.

Po rinkimų – valdžioje

Po Seimo rinkimų valdančiąją daugumą suformavo Lietuvos socialdemokratų, Darbo, Tvarkos ir teisingumo partijos bei LLRA. Jie turi 85 vietas parlamente. LLRA turi aštuonis atstovus Seime bei vieną deleguotą ministrą Vyriausybėje – Energetikos ministerijai vadovauja Jaroslavas Neverovičius. Praėjusią savaitę LLRA lyderis europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis pareiškė, kad jo vadovaujama partija gali trauktis iš koalicijos, partneriams nevykdant pažadų.