Lietuvoje vyrauja pasyvus antisemitizmas stereotipų lygiu. Jo jokiu būdu negalima išskirti ar pabrėžti kitų diskriminacijos rūšių kontekste, įsitikinusi Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kurliansky.

Aptars rezultatus

Šiandien Lietuvoje lankosi specialusis Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pasiuntinys kovai su antisemitizmu Ira N.Formanas. Aukštas JAV prezidento Baracko Obamos administracijos atstovas Lietuvos žydų bendruomenės būstinėje Vilniuje susitiks su tolerancijos kampanijos "Beigelių krautuvėlė" komanda – antisemitizmo apraiškoms mažinti skirto tarptautinio projekto iniciatoriais ir vykdytojais.

Susitikime bus aptariami šių metų Lietuvos rezultatai pagal pasaulinio antisemitizmo indekso tyrimą. Kartu bus apsikeista nuomonėmis apie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šiuo metu rengiamą Nediskriminavimo priemonių 2015–2017 m. planą. Specialusis JAV pasiuntinys I.Formanas taip pat bendraus su Lietuvos žydų bendruomenės vadovais ir nariais. Vakar jis lankėsi Šiauliuose ir Kaune, kur buvusių getų teritorijose pagerbė holokausto aukas.

Su I.Formanu susitikti planuojanti Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė F.Kukliansky sakė, kad nelabai turės kuo svečiui skųstis.

Latentinis pyktis

Amerikos antidiskriminacinės lygos atliktas tyrimas, kuriame apklausti viso pasaulio šalių atstovai, parodė, kad Lietuva diskriminacijos požiūriu nėra labai geroje pozicijoje. Diskriminacijos padėtis Lietuvoje blogiausia tarp Baltijos šalių ir kaimyninių valstybių. F.Kukliansky teigimu, tokius rezultatus galima vertinti įvairiai. Pati Žydų bendruomenė, gavusi informaciją, surengė susitikimą su pareigūnais, į kurių kasdienį darbą įeina klausimai, susiję su diskriminacija – ministerijų, Vyriausybės, kitų institucijų atstovais. Bendruomenė dalyvauja Nediskriminavimo priemonių plano programoje, nes priklauso Žmogaus teisių koalicijai.

"Aš asmeniškai situacijoje nematau nieko baisaus, nors rodikliai ir nėra geri. Pažiūrėkime į reikalą iš teigiamos pusės: atvažiuoja B.Obamos administracijos atsakingas pareigūnas, o mes neturime jam per daug kuo skųstis, dėl ko dejuoti. Jeigu antisemitizmas Lietuvoje ir egzistuoja, mes su juo nesusiduriame nei oficialiose institucijose, nei gatvėse. Tai nėra mūsų kasdienio gyvenimo reiškinys. Tad skųstis negalėtume, o atvirkščiai, galėtume pasidžiaugti, kad, lyginant su kitomis Vakarų Europos šalimis, Lietuvoje jaučiamės labai komfortabiliai", – sakė F.Kurliansky.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė mano, kad Lietuvoje antisemitizmas daugiau vyrauja stereotipų lygiu. "Jis daugiau latentinis. Kažkiek su juo susiduria vaikai mokykloje, kartais – ir kiti. Tačiau tai yra gyvenimiški dalykai. Žmonės myli į save panašius, o nepanašių į save – ne. O su stereotipais, kurie išlikę iki šiol, reikia kovoti šviečiant žmones, daugiau bendraujant", – įsitkinusi pašnekovė.

F.Kurliansky priminė, kad kampanija "Beigelių krautuvėlė" ir yra skirta tolerancijai skatinti, gebėti užkirsti kelią antisemitizmui ir neapykantos kurstymui. Ja kartu siekiama prisidėti prie naujų teisėkūros iniciatyvų diskriminacijai įveikti. "Projektą organizuoja Žydų bendruomenė, tačiau vykdo lietuviai. Jie dar lengviau garsiai pasako tai, ką žydai galbūt privengia pasakyti. Be to, dar ir savo draugų atsiveda", – projekto sėkme džiaugiasi F.Kurliansky. Būtent šiuo projektu, pasak jos, labiausiai ir susidomėjo I.Formanas.

Antisemitizmo neišskiria

Kalbėdama apie platesnį kontekstą, F.Kurliansky pabrėžė, kad antisemitizmo negalima išskirti iš kitų diskriminacijos rūšių, kitose srityse pažeidžiamų žmogaus teisių. Nuo diskriminacijos, neapykantos kenčia ir kitos mažesnės žmonių grupės, kurioms reikalingas didesnis dėmesys, pagalba.

"Dėl to tikrai nesakyčiau, kad antisemitizmas kažkaip kitaip pasireiškia nei, tarkime, prieš kitataučius, prieš moteris, prieš vaikus ar kitas pažeidžiamas žmonių grupes. Tad žmonės, kurie nori pasipriešinti antisemitizmui, turėtų naudoti tuos pačius metodus, kurie naudojami pasipriešinant bet kokiai kitai diskriminacijai", – sakė F.Kurliansky.

Jos manymu, antisemitai yra žmonės, kurie apskritai yra nusistatę prieš visus. "Jeigu toks žmogus ne nekęs žydų, tai prisigalvos kažką kita. Statistinis tokio žmogaus tipas, pagal atliktą apklausą, yra vyresnio nei vidutinio amžiaus, nelabai išsilavinęs vyras", – akcentavo F.Kurliansky.

Pasaulinio antisemitizmo indekso "ADL Global 100" apžvalga

Lietuvos indeksas panašus į bendrą Rytų Europos vidurkį (34 proc.). Iš trijų Baltijos šalių Lietuvos indeksas yra aukščiausias. Latvijos antisemitizmo rodiklis siekia 28 proc., o Estijos tik 22 proc.

Apskaičiavus indeksą išaiškėjo tam tikros demografinės tendencijos. Pavyzdžiui, vyrams labiau nei moterims būdingas stereotipinis mąstymas apie žydus – iš apklaustų vyrų daugumai minėtų stereotipų pritarė 40 proc. vyrų, tarp moterų  pritariančių daugumai šių stereotipų skaičius siekė 32 proc.

43 proc. respondentų teigė, kad su žydais bendrauja retai ir net 34 proc. teigė, kad niekada nėra sutikę ir bendravę su žydų tautybės asmeniu.

Kitaip nei pasaulyje Lietuvoje jaunimas (18–34 m.) linkęs į antisemitizmą panašiai kaip vidurinio amžiaus (34–49 m.) žmonės (31 proc. ir 30 proc.).

Didžioji respondentų dalis apie žydus sužino iš televizijos (51 proc.) ir interneto (36 proc.).

Net 14 proc. apklaustųjų nėra nieko girdėję apie žydų holokaustą Antrojo pasaulinio karo metu.

Stebėtinai daug respondentų – ketvirtadalis – sutiko su tuo, kad holokaustas yra tikras istorinis įvykis, tačiau teigė, kad per jį žuvusių žydų skaičius yra dirbtinai padidintas.

Iš apklausos duomenų galima daryti išvadą, kad žmonės nežino, kiek Lietuvoje gyvena žydų. Daugiausiai – 43 proc. apklaustųjų teigė manantys, kad žydų dalis Lietuvos populiacijoje sudaro 2–10 proc. gyventojų, kai realiai Lietuvoje jų gyvena tik 0,17 proc.

Tik trečdalis (34 proc.) apklaustųjų yra susirūpinę dėl išpuolių prieš žydus, jų simbolius ar institucijas.

Šaltinis: "Beigelių krautuvėlė"