LIGONINĖSE

Be elektros būtų prastai

Klaipėdos ligoninėse saugiau nei Kauno medicinos universiteto klinikose. Mūsų ligoninės yra apsirūpinusios įranga, bent trumpam garantuojančia nepertraukiamą elektros tiekimą.

Tačiau jei elektra dingtų visame mieste ir ilgesniam laikui, uostamiesčio ligoninėse iškiltų rimta grėsmė kelioms dešimtims operuojamų ir reanimuojamų ligonių gyvybei.

Mirčių išvengė

Kauno medicinos universiteto klinikų medikai pirmadienį maždaug pusantros valandos buvo sunerimę dėl dingusios elektros. Nelaimių išvengti pavyko, tačiau dėl nutrūkusios elektros teko nutraukti tris sudėtingas širdies operacijas, rankomis teko atlikti pacientų, kurių gyvybines funkcijas iki dingstant elektrai palaikė speciali aparatūra, dirbtinį kvėpavimą.

Dingo 16 kartų

Klaipėdos jūrininkų ligoninės, kurioje atliekamos sudėtingos ir ilgai trunkančios širdies operacijos vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga pasakojo, kad elektra į įstaigą patenka ne iš vienos, o kelių pastočių. Jei vienoje įvyktų avarija, ligoninę aprūpintų kita pastotė. Tačiau jei tamsoje paskęstų visas miestas, ligoninė liktų be elektros. Didžiausia grėsmė pacientams kiltų širdies operacijų metu.

Kitose operacinėse yra akumuliatoriai, kurie palaikytų apšvietimą ir operaciją pavyktų užbaigti. Nepaisant to, kad elektra tiekiama iš skirtingų pastočių, dažnai pasitaiko, kad ligoninės ji nepasiekia.

Nori savo elektrinės

Vaikų ligoninės vyriausioji gydytoja Klaudija Bobianskienė tvirtino, kad ligoninėje turi tris avarinius maitinimo šaltinius, kurių vienas yra reanimacijos skyriuje, kiti du -operacinėse. Gydytoja prisiminė, kaip pernai rudenį elektros ligoninėje nebuvo tris valandas, tačiau darbas operacinėse ir reanimacijos skyriuje nesutriko. Dingus elektrai, avariniai srovės gamintojai įsijungia patys.

Klaipėdos ligoninė elektros energiją gauna iš dviejų transformatorinių, todėl jei abejos sugestų, ligoninė liktų be elektros.

Ligoninės vadovas Vinsas Janušonis teigė, kad operacinėse esantys akumuliatoriai, darbą užtikrintų tik keliolika minučių.

Nepriklausomas elektros šaltinis, pasak vyriausiojo gydytojo, yra rimta problema. Ligoninė norėjo įsirengti autonominę šildymo sistemą, kuri kartu aprūpintų ir nuosava elektros energija. Taip yra Palangos reabilitacijos ligoninėje. Tačiau, pasak V.Janušonio, tam nepritaria miesto valdžia, o ir Šilumos tinklai nenori prarasti stambaus kliento.

Klaipėdos ligoninėje vienu metu gali vykti 16-18 operacijų, o reanimacijos skyriuje prie gyvybines funkcijas palaikančių aparatų prijungta 15 ligonių.

Patiria nuostolių

V.Janušonis sakė, kad ligoninėje elektra dingo ne kartą. Pacientai dėl to nenukentėjo, tačiau ligoninė patyrė nemažų nuostolių. Sutrikus elektros tiekimui, buvo sugadintas kompiuterinis tomografas.

Nuostolių dėl elektros įtampos kitimo ar jos dingimo patiria ir Apskrities ligoninė. Čia perdega medicininės įrangos monitoriai, genda pati aparatūra. Ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Zigmas Juzumas neslėpė, kad jiems nelengva įrodyti, kas dėl to kaltas.

Apskrities ligoninė vietoj seno operacinėse esančio akumuliatoriaus ruošiasi įsigyti dyzelinį generatorių. Jis kainuoja nepigiai, todėl Z.Juzumas mano, kad tokią aparatūrą pirkti reiktų ne iš ligoninės pinigų, kurie skirti pacientų gydymui ir maitinimui. Tam turėtų būti skirtos specialios lėšos, nes elektra dingsta ne dėl medikų kaltės.

Prašymų nesulaukė

Jūrininkų ligoninės vadovai sako, kad jau devynerius metus raštais dėl nepriklausomo elektros šaltinio įsigijimo užvertė vietos valdžią, Sveikatos ir Finansų ministerijas, Vyriausybę. Teigiamų atsakymų šiuo klausimu kol kas nesulaukta.

Sveikatos apsaugos ministro įsakymu kiekviena gydymo įstaiga privalo turėti du alternatyvius elektros tiekimo įvadus ir vietinį generatorių, kuriuo galėtų naudotis kritiniu atveju.

Ministras Juozas Olekas „Klaipėdai“ vakar sakė, kad, jo žiniomis, tokį generatorių turėjo ir Kauno klinikos. Komisija aiškinasi, kodėl jis neįsijungė. Ministras mano, kad gydymo įstaigos turi išsiaiškinti, kas joms svarbiausia - turėti nepriklausomą elektros šaltinį, kompiuterinį tomografą ar suremontuotą pataloganatomijos skyrių. Jis teigė per pastaruosius savo „ministeriavimo“ metus iš uostamiesčio ligoninių vadovų nei žodžiu nei raštu negirdėjęs, kad šiems reiktų lėšų garantuoti saugiam elektros tiekimui. Anksčiau dirbusiems ministrams rašytus ir neįvykdytus raštus, pasak J.Olekos, vyriausieji gydytojai galėtų priminti ir suderinti su juo.