Komitetas trečiadienį dar kartą sprendė, ar tyrimo imtis pačiam, ar siūlyti tai daryti tiems parlamentarams, kurie mažiau susiję su žemės ūkiu. Bet komitetas nepritarė „valstiečių“ frakcijai priklausančio Povilo Urbšio siūlymui tyrimą vis tik pavesti specialiai parlamentarų komisijai. 

„Darbietis“ Petras Čimbaras piktinosi, kad komitetui pradėjus tyrimą, nebus kam jį atlikti, nes daugelis jo narių turės nusišalinti dėl interesų žemės ūkyje.

„Kaip objektyviai ištirti, kai nebus kam dirbti?“ – teigė P. Čimbaras.

Komiteto pirmininkas „valstietis“ Andriejus Stančikas abejojo, ar komiteto nariai negalėtų atlikti tyrimo.

„Tiesioginio suinteresuotumo nėra, nes komitete nėra ne vieno žmogaus, turinčio daugiau kaip 500 ha“, – komitete teigė A. Skančikas.

Po užsitęsusių diskusijų dėl komiteto galimybės tinkamai atlikti darbą nutarta daryti pertrauką. Todėl kitame posėdyje komitetas apsispręs, į kokius klausimus jis turėtų Seimui pateikti atsakymus – į tuos, kuriuos kelia opozicija ar į tuos, kuriuos teikia kiti Seimo nariai.

Komitetas, be to, nepritarė „tvarkiečio“ Petro Gražulio pageidavimui, kad būtų analizuojamas konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio uošvio Evaldo Čijausko vaidmuo skirstant Europos Sąjungos (ES) Specialiosios žemės ūkio ir kaimo plėtros paramos programos (SAPARD) paramos lėšas, taip pat siūlymas nustatyti Austėjos Landsbergienės pradinio kapitalo kilmę mokyklų bei darželių verslui Vilniuje.

Tyrimą dėl padėties žemės ūkyje pradėti opozicija pasiūlė paaiškėjus, kad „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui priklausantis „Agrokoncernas“ naudojosi politiko sūnų, sesers, brolio, tėvo valdoma žeme ir galbūt nepaiso tvarkos, kad vienas fizinis arba juridinis asmuo gali valdyti ne daugiau kaip 500 hektarų.

Opozicija siūlė atsakyti į tris dešimtis klausimų, susijusių su dirbamos žemės įsigijimu, į Lietuvą iš trečiųjų šalių įvežamų trąšų, augalų apsaugos priemonių, žemės ūkio technikos pardavimus, grūdų ir aliejinių augalų, sėklų rinkų pasidalinimą, grūdų elevatorių valdymą.

„Valstietė“ Agnė Širinskienė siūlo aiškintis visus 1991-2016 metų politinius sprendimus, turėjusius esminės įtakos žemės ūkio valdymui, o visus opozicijos, kuri ir buvo tyrimo iniciatorė, klausimus dėl dirbamos žemės įsigijimo nori išbraukti. Komitetas dėl to priims sprendimą. Galutinį žodį tars Seimas. 

A. Stančikas po posėdžio abejojo, ar komitetui apskritai reikėtų imtis tokio tyrimo. 

„Mes nesame tyrėjai ir ne Seimo reikalas tirti, kas atsitiko agrariniame sektoriuje. Yra atsakingos institucijos ir mes kreipsimės į tas institucijas vis tiek. Tai yra Seimo narių trukdymas. Seimo nariai įstatymus kuria, o ne atlieka tyrimus“, – kalbėjo komiteto vadovas. 

Socialdemokratas Algimantas Salamakinas prognozuoja, kad komitetui pritarus A. Širinskienės siūlymams, tyrimas gali trukti labai ilgai.

„Įsivaizduokite, nuo kada reikės viską ištirti. Manau, šios kadencijos neužteks. Kiek reikia pajėgų, tyrimų... Archeologija didžiulė“, – po komiteto posėdžio teigė A. Salamakinas.

G. Landsbergis sako, kad po paskutinių įvykių dėl žemės ūkio ministro Broniaus Markausko, tyrimas tampa labiau aktualus.

„Akivaizdu, kad klausimų yra daug, jų daugėja, atvejai yra sisteminiai“, – po Kaimo reikalų komiteto posėdžio žurnalistams Seime sakė konservatorių lyderis. 

Jis taip pat pranešė apie veiksmų planą tuo atveju, jeigu opozicijos keliami klausimai nebus analizuojami.

„Esame vieną variantą apsvarstę. Ir su kai kuriais opozicijos atstovais esame kalbėję apie galimą visuomeninę komisiją. Ji, neturėdama Seimo specialiosios komisijos statuso, neturėtų teisės privaloma tvarka pasikviesti nei ministro ar kitų pareigūnų. Tada kreiptumėmės į visuomenę pagalbos, paramos, į žiniasklaidą, kad bendromis pastangomis išsiaiškinti ir paviešinti tai, kas būtų pasiekiama Seimo nario statusu“, – sakė G. Landsbergis.

Pasak jo, greičiausiai prie tokios visuomeninės komisijos valdantieji neprisidėtų.