- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pirmadienį Lenkijoje prasideda Jungtinių Tautų Klimato kaitos konferencijos COP24 renginiai, į kuriuos prezidento Andrzejaus Dudos kvietimu vyksta ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Šios pasaulinės konferencijos tikslas - patvirtinti 2015 m. Paryžiuje prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimo planą, skatinti visas pasaulio valstybes atsakingai ir motyvuotai juos taikyti visuose ūkio sektoriuose, stiprinti dialogą, bendradarbiavimą ir paramą besivystančioms šalims.
Vienas svarbiausių ES valstybių narių, tarp jų ir Lietuvos, tikslų Katovicų klimato kaitos konferencijoje – patvirtinti išsamią Paryžiaus susitarimo veiksmų programą su parengtais Paryžiaus susitarimo įgyvendinamaisiais sprendimais, skelbiama prieš konferenciją patvirtintoje oficialioje Lietuvos pozicijoje.
Lietuva kartu su kitomis ES šalimis taip pat skatins, kad visos, ypač augančios ekonomikos, šalys laipsniškai prisidėtų prie klimato kaitos priemonių finansavimo, atsižvelgiant į galimybes bei atsakomybę už taršą.
Spalio 8 d. speciali Jungtinių Tautų tarpvyriausybinė komisija paskelbė ataskaitą, kuri pabrėžia, kad pasaulio temperatūra, palyginti su priešindustriniu laikotarpiu, jau pakilo 1 laipsniu. Jaučiami klimato kaitos padariniai ekosistemoms, gyvūnų rūšims, gausėja ekstremalių reiškinių. Jei būtų viršyta 2 laipsnių vidutinės temperatūros riba, sausros, ekstremalios liūtys ir temperatūrų svyravimai taptų nebegrįžtami.
Klimato kaitos padariniai jaučiami ir Lietuvoje – per 50 metų vidutinė oro temperatūra žiemą pakilo 1,2 laipsnio, 3-4 kartus išaugo dienų skaičius, kai temperatūra siekia 30 laipsnių šilumos, o Baltijos jūros lygis Klaipėdos sąsiauryje pakilo 15 cm. Ekstremalių reiškinių padažnėjimas, karščio bangos turi neigiamą poveikį žmonių sveikatai, skatina oro teršalų sklaidą. Infrastruktūra tampa nepajėgi atlaikyti neproporcingai didelį kritulių kiekį. Dėl ekstremalių oro sąlygų, kaip liūtys, o vėliau užsitęsusios sausros, 2017 ir 2018 m. Lietuvos žemės ūkis patyrė šimtamilijoninių derliaus nuostolių.
ES ir jos valstybės narės, tarp jų Lietuva, Paryžiaus susitarimui pateikė nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus iki 2030 m. mažiausiai 40 proc. sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį, palyginti su 1990 m.
Paryžiaus susitarimas yra visuotinis susitarimas dėl klimato kaitos. Dėl jo susitarta 2015 m. gruodį Paryžiuje. Susitarimu nustatytas veiksmų planas, kuriuo siekiama, kad visuotinis atšilimas nuo 2020 m. būtų „gerokai mažesnis“ nei 2 laipsniais.
24-oji Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencija Lenkijos mieste Katovicuose vyks gruodžio 3-14 dienomis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas dalyvavo nuotoliniame Ramšteino susitikime
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas penktadienį dalyvavo nuotoliniame Ramšteino formato Ukrainos rėmėjų kontaktinės grupės susitikime. ...
-
G. Nausėda ir A. Duda pabrėžia Ukrainos pergalės, transatlantinio ryšio reikšmę ES saugai
Lietuvos ir Lenkijos vadovai sutaria, kad pagrindinis iššūkis Europai šiuo metu yra Rusijos karas Ukrainoje, todėl Bendrija turi spartinti Ukrainos atstatymą ir narystės procesą, taip pat išlaikyti glaudų ryšį su JAV. ...
-
Kyjive Europos socialinės politikos ministrai pasirašė bendrą deklaraciją
Šią savaitę su darbo vizitu Kyjive viešinti Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė penktadienį kartu su kitais Europos socialinės politikos ministrais pasirašė bendrą deklaraciją. ...
-
G. Landsbergis oficialiai atidarė Lietuvos ambasadą Pietų Korėjoje
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis vizito Pietų Korėjoje metu penktadienį oficialiai atidarė prieš dvejus metus įkurtą Lietuvos ambasadą Seule. ...
-
G. Labanauskas: darau pauzę aktyvioje politikoje
Šią savaitę iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Kauno skyriaus pirmininko pareigų pasitraukė Gintautas Labananauskas. Laikinai Kauno miesto skyriaus reikalais rūpinsis Vida Kisielienė. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų19
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
D. Grybauskaitė apie 5-ąjį NATO straipsnį: regioniniai susitarimai tampa svarbesni3
Dvi kadencijas Lietuvai vadovavusi Dalia Grybauskaitė sako, kad šiuo metu šaliai ypač svarbūs regioniniai gynybos susitarimai. Pasak jos, būtent atskirus regioninius sutarimus sudariusios partnerės pirmosios ateitų į pagalbą Lietuvos užp...
-
Prokuratūra: R. Žemaitaitis viešai tyčiojosi ir niekino žydų tautybės asmenis15
Prokuratūra penktadienį pranešė baigusi ikiteisminį tyrimą dėl parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio pareiškimų. ...
-
I. Vėgėlė apskundė VRK išvadą dėl rinkėjų papirkinėjimo: norėjau daugiau šypsenų moterų veiduose3
Prezidento posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė teismui apskundė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą, kuriuo buvo pripažinta, kad dovanodamas gėles moterims jis papirkinėjo rinkėjus. ...
-
Skandalingos išvados sukėlė dar vieną skandalą: atskleista jautri Lietuvos žvalgybos informacija?10
Skandalingai pristatytos valdančiųjų komisijos išvados dėl prezidento pažeidžiamumo kelia dar didesnį skandalą. Opozicija kaltina, kad komisijos išvadose be jokio reikalo atskleista ypač jautri Lietuvos žvalgybos informacija, o t...