- Paulina Levickytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytoja Rima Urbonaitė sako, kad Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio bei valdančiosios daugumos noras mažinti Seimo narių skaičių yra neadekvatus, neargumentuotas bei visuomenės emocijai pataikaujantis sprendimas.
Be to, tikina politologė, mažai tikėtina, kad, sumažėjus parlamentarų skaičiui, kartu atsiras ir kokybiškesnis Seimo darbas.
Politologė teigia, kad idėja mažinti Seimo narių skaičių parlamente yra mažų mažiausiai populistinė, suformuota reaguojant į visuomenės nepasitenkinimą tautos atstovų darbu. Pasak MRU dėstytojos, toks valdančiųjų pataikavimas visuomenės emocijai vargu ar prisidės gerinant Seimo darbo kokybę.
,,Iškeltas Seimo narių mažinimo klausimas yra susijęs su tuo, kad visuomenėje jaučiamas stiprus nusivylimas parlamento darbu. Kitaip tariant, jeigu Seimas dirbtų gerai, parlamentarų mažinimo klausimas nebūtų toks aktualus. Kuomet politikai patys inicijuoja Seimo narių mažinimą, jie tarsi ir sutinka su tuo, kad dirba labai blogai, kad nerodo kokybės. Kita vertus, tokiu būdu pataikaujant visuomenės norams, jie tarsi ir prisiima atsakomybę už tai, kad šiandien turime tokį Seimą, kokį turime“, - Eltai sakė R. Urbonaitė.
Kuomet politikai patys inicijuoja Seimo narių mažinimą, jie tarsi ir sutinka su tuo, kad dirba labai blogai, kad nerodo kokybės.
Pasak politologės, valdančiųjų pateikiamas argumentas, kad Seimo narių skaičių mažinti reikia dėl šalyje mažėjančio gyventojų skaičiaus, yra nelogiškas. Pasak R. Urbonaitės, gyventojų šalyje sumažėjo, tačiau pats rinkėjų skaičius nėra pakitęs. Tuo labiau, pabrėžia politologė, kad organizuojamu referendumu dėl dvigubos pilietybės balsuoti galinčių gyventojų skaičių siekiama dar labiau padidinti. Tai įvertinus, kalbėjo R. Urbonaitė, idėja mažinti Seimo narių skaičių atrodo nelogiškai.
MRU dėstytoja taip pat akcentavo, kad, sumažinus parlamentarų skaičių, sumažėtų ir Seimo priimamų sprendimų kokybė, nes, tvirtino ji, sumažėtų ir politikų, galinčių matyti paliktas įstatymų spragas.
,,Kuo mažiau Seimo narių, tuo mažiau tam tikro filtro, kuris neleistų priimti valstybei klaidingų ar ydingų įstatymų“, - sakė politikos ekspertė.
Apibendrindama R. Urbonaitė Eltai kalbėjo, kad toks politikų sprendimas yra tiesiog pigus noras įsiteikti rinkėjui, vietoje to, kad patys Seimo nariai pradėtų kelti institucijos kokybę bei autoritetą.
,,Man atrodo, kad čia yra mažų mažiausiai manipuliaciniai dalykai. Tai tiesiog pigus bandymas įsiteikti rinkėjui, vietoje to, kad patys politikai keltų Seimo darbo kokybę ar kad pats Seimo pirmininkas didintų Seimo autoritetą bei stengtųsi visuomenę įtikinti, kad dabartinis Seimas yra tinkamas“, - teigė R. Urbonaitė.
Pasak politologės, tokie valdančiosios daugumos sprendimai rodo, kad politikai, ko gero, patys nesuvokia Seimo narių vaidmens.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis laikosi pozicijos, kad Seimo narių skaičius turėtų būti mažinimas iki 121 parlamentaro. Pasak V. Pranckiečio, apie tokį Seimo narių skaičių kalba politologai.
,,Grįžčiau prie savo nuomonės, kad mes turime politologų rekomenduojamą skaičių 121, apie jį ir reikėtų diskutuoti (...) Jeigu mažėtų Seimo narių skaičius, tai, žinoma, galėtų jis mažėti sąskaita renkamųjų pagal sąrašą, kad vienmandatininkų procentas liktų didesnis“, - trečiadienį ,,Žinių radijui“ teigė V. Pranckietis.
Šiuo metu galiojantis Konstitucijos 55 straipsnis nustato, kad Seimą sudaro 141 Seimo narys.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas dalyvavo nuotoliniame Ramšteino susitikime
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas penktadienį dalyvavo nuotoliniame Ramšteino formato Ukrainos rėmėjų kontaktinės grupės susitikime. ...
-
G. Nausėda ir A. Duda pabrėžia Ukrainos pergalės, transatlantinio ryšio reikšmę ES saugai
Lietuvos ir Lenkijos vadovai sutaria, kad pagrindinis iššūkis Europai šiuo metu yra Rusijos karas Ukrainoje, todėl Bendrija turi spartinti Ukrainos atstatymą ir narystės procesą, taip pat išlaikyti glaudų ryšį su JAV. ...
-
Kyjive Europos socialinės politikos ministrai pasirašė bendrą deklaraciją
Šią savaitę su darbo vizitu Kyjive viešinti Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė penktadienį kartu su kitais Europos socialinės politikos ministrais pasirašė bendrą deklaraciją. ...
-
G. Landsbergis oficialiai atidarė Lietuvos ambasadą Pietų Korėjoje
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis vizito Pietų Korėjoje metu penktadienį oficialiai atidarė prieš dvejus metus įkurtą Lietuvos ambasadą Seule. ...
-
G. Labanauskas: darau pauzę aktyvioje politikoje
Šią savaitę iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Kauno skyriaus pirmininko pareigų pasitraukė Gintautas Labananauskas. Laikinai Kauno miesto skyriaus reikalais rūpinsis Vida Kisielienė. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų19
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
D. Grybauskaitė apie 5-ąjį NATO straipsnį: regioniniai susitarimai tampa svarbesni3
Dvi kadencijas Lietuvai vadovavusi Dalia Grybauskaitė sako, kad šiuo metu šaliai ypač svarbūs regioniniai gynybos susitarimai. Pasak jos, būtent atskirus regioninius sutarimus sudariusios partnerės pirmosios ateitų į pagalbą Lietuvos užp...
-
Prokuratūra: R. Žemaitaitis viešai tyčiojosi ir niekino žydų tautybės asmenis15
Prokuratūra penktadienį pranešė baigusi ikiteisminį tyrimą dėl parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio pareiškimų. ...
-
I. Vėgėlė apskundė VRK išvadą dėl rinkėjų papirkinėjimo: norėjau daugiau šypsenų moterų veiduose2
Prezidento posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė teismui apskundė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą, kuriuo buvo pripažinta, kad dovanodamas gėles moterims jis papirkinėjo rinkėjus. ...
-
Skandalingos išvados sukėlė dar vieną skandalą: atskleista jautri Lietuvos žvalgybos informacija?10
Skandalingai pristatytos valdančiųjų komisijos išvados dėl prezidento pažeidžiamumo kelia dar didesnį skandalą. Opozicija kaltina, kad komisijos išvadose be jokio reikalo atskleista ypač jautri Lietuvos žvalgybos informacija, o t...