- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Saugumo krizę Europoje sukėlė Rusijos imperinės ambicijos, o nuolaidžiavimas Rusijos režimo agresyvumui daro vien ilgalaikę žalą Vakarams, tvirtina Lietuvos Seimo Užsienio reikalų komitetas.
Seimo URK tokią poziciją patvirtino penktadienį, pateikdamas atsakymus į britų parlamento atsiųstą klausimyną dėl Europos Sąjungos ir Rusijos santykių.
„Į Seimą kreipėsi Didžiosios Britanijos Lordų rūmai, kurie paruošė klausimyną apie ES ir Rusijos santykius, mes nutarėme atsakyti Lordų rūmams, užpildyti klausimyną“, - BNS sakė komiteto vadovas Benediktas Juodka.
Seimo URK pažymi, kad pagrindinė šiandieninės saugumo krizės Europoje priežastis – Rusijos siekis atkurti savo įtakos zoną, ignoruojant kaimyninių valstybių suverenią teisę vykdyti savarankišką užsienio politiką ir priimti sprendimus dėl savo raidos krypties, ypač kai tai susiję su euroatlantine integracija.
„Kita priežastis – principinės ir vieningos tarptautinės bendruomenės laikysenos Rusijos agresijos akivaizdoje stoka. Kiekvieną kartą, kai Rusija sulaužo taikaus tarptautinio sambūvio taisykles, Vakarų bendruomenė linkusi greitai tai pamiršti, todėl Rusija gali veikti visiško „nebaudžiamumo“ sąlygomis, nerizikuodama susidurti su jai skaudžiomis pasekmėmis“, - rašoma komiteto atsakymuose.
Juose pažymima, kad nuolaidžiavimas Rusijos režimo agresyvumui daro vien ilgalaikę žalą ir Vakarams, ir pačiai Rusijai. „Jeigu ES nesilaikys principinės ir tvirtos pozicijos Rusijos agresijos atžvilgiu, tuo aukštesnė kaina bus sumokėta. Ir tai ne tik mūsų kaimyninių valstybių, bet ir pačios ES valstybių narių stabilumo ir saugumo kaina. Rusijos ir Ukrainos konfliktas, kaip jis besibaigtų, turės ilgalaikių neigiamų pasekmių viso Vidurio ir Rytų Europos regiono saugumui ir stabilumui“ - rašoma URK pozicijoje.
Pasak komiteto, toms posovietinės erdvės šalims, kurios yra atsidūrusios tarp dviejų integracinių erdvių – ES ir Eurazijos ekonominės sąjungos, turi būti pasiūlyta narystės ES perspektyva, nes kitu atveju Rusija tai įvertins kaip geopolitinį vakuumą, kurį ilgainiui sieks užpildyti. „Tik toks ES santykių su Rytų partnerystės valstybėmis posūkis gali sukurti sąlygas šių šalių reformoms, europietiškų normų sklaidai. Taip būtų siaurinama ir Rusijos primetamų žaidimo taisyklių erdvė“, - teigia komitetas.
Pozicijoje pažymima, kad ES turi du stiprius tarpusavio priklausomybe grįstus svertus Rusijos atžvilgiu: ES vidaus rinką, kurioje Rusija yra suinteresuota dalyvauti, ir tai, kad ES yra svarbiausia Rusijos tiekiamų energetinių išteklių vartotoja. „Deja, bet konstruojant ES-Rusijos santykius šie svertai iki šiol nebuvo efektyviai išnaudojami. Viena iš priežasčių – tai ES viduje konkuruojančios skirtingos santykių su Rusija vizijos. ES valstybės narės skirtingai suvokia Rusiją, jos interesus, geopolitinę logiką, yra skirtinguose ekonominės priklausomybės nuo Rusijos lygiuose, todėl siūlo taikyti skirtingus politikos modelius šios valstybės atžvilgiu, kurių bendrą vardiklį rasti labai sunku. Rusijos režimo stiprioji pusė – Europos priklausomybė nuo Rusijos energetinių išteklių – ypač dujų. Tačiau iš kitos pusės tai yra ir silpnoji vieta – Rusijai reikia ES rinkos, kurioje tuos išteklius galėtų parduoti“, - sako komitetas.
Taip pat komitetas išsako poziciją, kokiomis sąlygomis galėtų būti atšauktos sankcijos Rusijai:
- visiškas Rusijos ginkluotųjų pajėgų išvedimas iš okupuotų Ukrainos teritorijos dalių ir atitraukimas nuo Ukrainos pasienio Ukrainos teritorijoje veikiančių marionetinių separatistinių darinių nepripažinimas;
- jėgos ir kitokios prievartos nenaudojimas; saugaus pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų sugrįžimo į namus užtikrinimas; Ukrainos jurisdikcijos Kryme atkūrimas;
- Ukrainos teisės savarankiškai ir be jokio išorinio spaudimo spręsti savo dvišalių santykių su ES darbotvarkės klausimus užtikrinimas.
Atsakęs į Jungtinės Karalystės atsiųstą klausimyną, komitetas taip pat šią savo poziciją perduoda ES ir NATO valstybių narių nacionaliniams parlamentams ir Europos Parlamentui, ES institucijoms ir kitoms tarptautinėms organizacijoms.
ES sankcijas Rusijai įvedė dėl Ukrainos Krymo regiono aneksijos ir paramos separatistams Rytų Ukrainoje. Jos apima draudimą atvykti ir turto įšaldymą grupei asmenų, taip pat apribojimus finansų, energetikos ir gynybos pramonėje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda nutarė nevetuoti skirtingų sankcijų rusams ir baltarusiams3
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia nutaręs nevetuoti Seimo priimto įstatymo, nepaisant to, kad sankcijos Rusijos ir Baltarusijos piliečiams nebuvo suvienodintos. ...
-
G. Nausėda sako, kad Civilinės sąjungos įstatymu bandoma gudrauti: šeima atsiranda iš santuokos7
Perrinkimo siekiančio prezidento Gitano Nausėdos manymu, šeima sukuriama santuokos pagrindu. Todėl, jo manymu, Civilinės sąjungos įstatymo projektą teikiantys ir palaikantys parlamentarai gudrauja, mat, pastebi šalies vadovas, mėgina įte...
-
I. Gaižiūnas pradeda eiti švietimo viceministro bendrajam ugdymui pareigas4
Švietimo, mokslo ir sporto viceministro, kuruojančio bendrąjį ugdymą, pareigas pradeda eiti Ignas Gaižiūnas, pranešė ministerija. ...
-
S. Skvernelis: gynybos mokestis gali apimti akcizų didinimą, bet ne kuro
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad dalį gynybos poreikiam reikalingų lėšų būtų galima surinkti padidinus kai kuriuos akcizus, tačiau ne kuro. ...
-
Už pilietybės išsaugojimą norintiems agituoti visuomenininkams kilo kliūčių9
Už Lietuvos pilietybės išsaugojimą ir dvigubos įteisinimą norintys agituoti visuomenininkai teigia susidūrę su kliūtimis. ...
-
Partiniuose reitinguose – stagnacija: kada tikėtis pokyčių?2
Europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės vadovaujama Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ir toliau išlieka partinės reitingų lentelės lydere. Balandžio mėnesį atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa rodo, jei Seimo rinkimai vykt...
-
Po G. Nausėdos žodžių apie V. Landsbergį – paaiškinimas23
Prieš ketverius metus Gitanui Nausėdai įvardijus Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininką Vytautą Landsbergį Lietuvos prezidentu, antros kadencijos poste siekiantis šalies vadovas prieš savaitę teigė, jog „...
-
E. Vaitkus apie V. Putiną: kiti pasakytų, kad jam reikia būti netgi griežtesniam84
„Kaip man svarbi Lietuva, taip Vladimirui Putinui svarbi Rusija“, – sako savarankiškai kandidatu į prezidentus išsikėlęs gydytojas Eduardas Vaitkus, Maskvos lyderį įvardijantis kaip ypatingai patyrusį politiką. Anot kandi...
-
Šalies vadovai pasveikino Lenkiją Gegužės 3-iosios Konstitucijos dienos proga
Penktadienį šalies vadovai pasveikino Lenkiją Gegužės 3-iosios Konstitucijos dienos proga. ...
-
I. Šimonytė: gynybos fondo projektą planuojama pateikti per kelias savaites24
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Finansų ministerija planuojamo steigti specialaus fondo įstatymo projektą dėl tvaresnio gynybos finansavimo planuoja pateikti artimiausiomis savaitėmis. ...