Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė skaitytame metiniame pranešime akcentavo korupcijos problemą mūsų šalyje. Ypatingai — Europos Sąjungos (ES) paramos skirstymo kontekste.

„Dabar Europos Sąjungos parama sudaro beveik ketvirtį mūsų valstybės metinio biudžeto. Todėl turime labai atsakingai ir protingai investuoti ją į ateitį ir užtikrinti, kad ekonominė gerovė pasiektų kiekvieną žmogų, o nenusėstų korumpuotų grupuočių kišenėse“, — teigia Prezidentė, pridurdama, kad sunkiai Briuselyje išsiderėti pinigai gali būti paprasčiausiai išgrobstyti, o didžiausia valstybės bėda — ne pinigų stygius, o neapgalvotas jų švaistymas, prie kurio labiausiai prisideda korumpuotos interesų grupės:

„Prasidedant naujam europinės paramos skirstymo etapui matome, kad prasidėjo dirbtinė vadovų rotacija - partiniais kadrais bandoma pakeisti Europos socialinio fondo agentūros (ESFA), Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės mokėjimų agentūros (NMA), netgi neįgaliųjų vaikų globos namų, profesinių mokyklų, bibliotekų ir kultūros centrų vadovus“,— pavyzdžius mini D. Grybauskaitė.

Valstybės vadovės žodžius dar metinio pranešimo išvakarėse iliustravo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projekų vadovas Karolis Granickas:

„Šiuo metu už ES lėšų skirstymą  atsakingos agentūros, yra įkurtos viešosios įstaigos arba biudžetinės institucijos pagrindu. Nei vienas šių modelių negarantuoja visiško imuniteto nuo politinės įtakos. Turime užtikrinti, kad politikai, galimai turintys vieną ar kitą privatų interesą paramą skirstančiuose agentūrose, neatsirastų  jų valdymo organuose“, — radijo „Laisvoji banga“ laidai „Vox populi“ sakė ekspertas.

K. Granicko teigimu, šiemet bemaž 20 procentų  Lietuvos biudžete cirkuliuojančių pinigų bus iš ES lėšų, todėl itin svarbu suvaldyti korupcines rizikas, ypač — dabar —  prasidedant lėšų skyrimo programavimo periodui.

Laidoje taip pat kalbintas Žemės ūkio viceministras Rytis Šatkauskas, kuris yra ir Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros  (RRA) valdybos narys, atsakydamas į klausimą, kuo svarbus toks paramos skirstymo tarpinininkas, teigė, kad šiuo atveju, RRA yra atsakinga už duomenų adminstravimą ir atlieka pirminį paraiškų vertinimą. Paklaustas, ar agentūra gali kaip nors įsiterpti į paramos gavimo procesus, kai ES parama jau paskirta, viceministras teigė, kad agentūra tik sutikrina duomenis:

„Jeigu iki sutarties pasirašymo — įgyvendinimo proceso metu — iškyla abejonių, kad pateikti neteisingi dokumentai, agentūra gali įsikišti ir atlikti patikrą“.

Reaguodamas į svarstymą, kad panašių institucijų veikimas ne tik sustabdo procesą, bet ir sukelia abejonių dėl jo skaidrumo,  R. Šatkauskas apibūdino jam pavaldžios agentūros vidaus taisykles:

„RRI valdyba atlieka formalų veiksmą. Gavusi suvestinę apie pareiškėjo pateiktus dokumentus, valdyba suteikia įgaliojimą agentūros agentūros direktoriui  pasirašyti sutartį dėl paramos skyrimo. Tuo tarpu spręsti, ar dokumentai  atitinka reikalavimus, yra pačios agentūros ir jos darbuotojų reikalas,“ — pasakojo RRA valdybos pirmininkas.

Laidoje dalyvavęs Kastytis Braziulis, buvęs Lietuvos kontržvalgybos pulkininkas leitenantas, dabar dirbantis Seimo nario padėjėju, išsakė požiūrį į Lietuvoje vykstančius korupcinius procesus,  suformuotą stebint valstybės gyvenimą „iš vidaus“:

„Pirmoji valstybės korupcinio išsigimimo stadija- kyšininkas. Šioje stadijoje, įkliuvęs su įkalčiais — nėra apsaugotas. Antroji — biurokratinė korupcija,  kurią organizuojanti grupė asmenų vieni kitus dengia. Pati bjauriausia—  politinė biurokratinė korupcija. Tai sisteminis reiškinys, kur į atsakingus postus, sprendžiančius, kaip padalinti lėšas, skiriami žmonės iš politinės partijos. Jie galvoja ne apie tai, kaip tarnauti žmonėms, o kaip pasidaryti kuo  daugiau pinigų sau ir savo žmonėms. Mano manymu, tokio lygio veiklos požymiai dabar yra pastebimi Lietuvoje“, — savo nuomonę apibendrino K. Braziulis.