- Vaidotas Beniušis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baltijos šalims nebūtų sunku įtikinti JAV Kongresą ir administraciją atsiųsti amerikiečių karių į regioną, bet tam kliudo prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) nuostatos, teigia britų leidinys „The Economist“.
„Estija, Latvija ir Lietuva nori „sausumos operacijos“ – dislokuoti savo teritorijoje nedidelę, pusiau nuolatinę JAV karių grupę, kuri atgrasytų bet kokią Rusijos agresiją. Susitarti dėl to neturėtų būti sunku“, – rašoma rubrikoje „The Economist Espresso“.
„Baltijos šalys yra drąsios ir darbščios sąjungininkės, populiarios tiek Kongrese, tiek administracijoje. Problema yra JAV prezidentas D. Trumpas. Jis nemėgsta pliekti Kremliaus ir abejingai žiūri į įsipareigojimus sąjungininkams“, – teigia leidinys.
„The Economist“ redaktoriai spėja, kad dėl šių skirtumų per susitikimą Baltuosiuose rūmuose daugiau dėmesio bus skiriama Baltijos šalių nepriklausomybės šimtmečiui ir jų indėliui į platesnio masto JAV interesus po 1991-ųjų, kai jos atgavo nepriklausomybę.
„Baltijos šalių pastangoms visais klausimais, pradedant infrastruktūra ir baigiant diplomatija, kliudo nepasitikėjimas ir varžymasis. Bus įdomu pamatyti, kaip sumanioji K. Kaljulaid ir tiesmukoji D. Grybauskaitė varžysis dėl nepastovaus JAV prezidento dėmesio“, – rašo „The Economist“.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentų susitikimas su D. Trumpu prasidės apie 19 val. Lietuvos laiku.
Lietuva siekia, kad JAV dažniau pratyboms atsiųstų karių ir oro gynybos sistemų, siekiant atgrasyti Rusiją. Iš D. Trumpo taip pat tikimasi išgirsti patvirtinimą dėl kolektyvinės gynybos įsipareigojimui.
JAV prezidentui tai bus proga parodyti Baltijos šalis kaip pavyzdį dėl gynybos biudžetų didinimo – Lietuva, Latvija ir Estija krašto apsaugai skiria NATO numatytą standartą – 2 proc. bendrojo vidaus produkto, ir pagal šį rodiklį lenkia daugumą sąjungininkų Europoje.
Vizito metu taip pat bus surengtas verslo forumas, jame numatoma pasirašyti susitarimus dėl suskystintų gamtinių dujų tiekimo iš JAV į Lietuvą.
Baltijos šalyse buvo kilęs susirūpinimas, kai D. Trumpas per rinkimų kampaniją žadėjo pagerinti ryšius su Rusija, o NATO vadino atgyvenusiu Aljansu. Lietuvos pareigūnai su nerimu stebi jo ginčus su sąjungininkais Europoje ir dažnai neprognozuojamą elgesį.
Šiemet paskelbti apklausos rezultatai parodė, kad du trečdaliai lietuvių nepasitiki, kad D. Trumpas priims teisingus sprendimus svarbiausiais politiniais klausimais.
Tačiau D. Trumpo šalininkai pabrėžia, kad tapęs prezidentu jis apie NATO ėmė kalbėti palankiau, rūpinasi JAV karine galia, o jo administracijos pareigūnai Baltijos šalims rodo itin didelį dėmesį.
Pastaraisiais mėnesiais atsirado ženklų, kad D. Trumpo pozicija Rusijos atžvilgiu griežtėja – jis leido tiekti ginkluotę Ukrainai ir išsiuntė 60 Rusijos diplomatų, solidarizuodamasis su Britanija dėl buvusio šnipo apnuodijimo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda su V. Zelenskiu aptarė karinę paramą Ukrainai bei situaciją fronto linijoje
Pirmadienio popietę šalies vadovas Gitanas Nausėda telefonu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. ...
-
Parlamentarų grupė įregistravo investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą
Informacinėje teisės aktų sistemoje grupė parlamentarų iš skirtingų frakcijų įregistravo investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą. Juo siekiama atsisakyti lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir trečios pakopos pensij...
-
Septynios partijos surinko reikalingą parašų skaičių dalyvauti EP rinkimuose
Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) patikrinus į Europos Parlamentą (EP) kandidatuojančių partijų rinkėjų parašus, septynios politinės jėgos įveikė 10 tūkst. parašų kartelę. ...
-
G. Landsbergis: Rusijos ir Kinijos ekonominis spaudimas gali būti naudojamas kaip hibridinė ataka9
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis įspėja, kad Rusija ir Kinija ekonominį spaudimą gali pasitelkti kaip hibridinės atakos įrankį. ...
-
G. Landsbergis įvertino Minsko kaltinimus Lietuvai: tai hibridinė veikla5
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Baltarusijos režimo pareiškimus apie neva Lietuvoje reziduojančių grupuočių mėgintą surengti dronų ataką prieš Minską vadina hibridiniu veikimu. Pasak jo, panašiai reikėtų ver...
-
I. Šimonytė su Suomijos parlamento vadovu aptarė paramą Ukrainai, migracijos valdymą
Premjerė Ingrida Šimonytė Vilniuje su Suomijos parlamento vadovu aptarė paramą Ukrainai, Rusijos keliamas hibridines grėsmes, priemones valdant instrumentalizuotą migraciją, pirmadienį pranešė Vyriausybė. ...
-
Apklausa: pasitikėjimas V. Blinkevičiūte augo, nepalankiausiai vertinamas politikas – G. Landsbergis8
Naujausios „Baltijos tyrimų“ apklausos rodo, kad pastarąjį mėnesį labiausiai išaugo visuomenės pasitikėjimas Lietuvos Socialdemokratų partijos pirmininke Vilija Blinkevičiūte. 7 procentiniais punktais ūgtelėjęs gyventojų pasiti...
-
„Transparency international“: V. Uspaskichas gauna trečdalį visų EP narių papildomų pajamų5
Europarlamentaras Viktoras Uspaskichas gauna daugiau negu trečdalį visų Europos Parlamente (EP) dirbančių politikų papildomų pajamų, rodo pagal privačių interesų deklaracijas atlikta „Transparency International“ Europos Sąjungos (ES) sk...
-
Baltijos šalys nedalyvaus V. Putino inauguracijoje: „rinkimai“ nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi15
Lietuvos atstovai neketina dalyvauti Rusijos lyderio Vladimiro Putino inauguracijoje į prezidentus, teigia Užsienio reikalų ministerija (URM). Tokį patį sprendimą yra priėmusios ir kitos Baltijos šalys. ...
-
Klausia kandidatų į prezidentus apie gynybą: kas vienija, o kur nuomonės išsiskiria?8
Prasidedant rinkimų savaitei, naujienų agentūra BNS pristato trijų dalių straipsnių ciklą, kuriame prezidento posto siekiantys kandidatai atsako į BNS užduotus svarbiausius klausimus gynybos, užsienio politikos bei teismų ir teisėsaugos temomis. ...