- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Oficialiai rinkiminė kampanija į Seimą dar neprasidėjo, tačiau žiniasklaida ir kiti reklamos kanalai jau užpildyti politikų reklaminėmis žinutėmis. Laikotarpyje nuo 2015 m. rugsėjo iki 2016 m. sausio daugiausiai lėšų reklamai skyrė partija Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Jų reklamos išlaidos sudarė beveik 36 proc. visų partijų reklamai skirto biudžeto. Antrieji pagal išlaidas - Darbo partija, kurių išleistas reklamai biudžetas sudarė apie 30 proc. visų politinių partijų išlaidų reklamai per 2015 m. rugsėjį-2016 m. sausį. Tai parodė rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės TNS LT atliktas tyrimas.
Kol neprasidėjo oficiali rinkiminė agitacija į 2016 m. Seimą, politikai ir politinės partijos reklamai skiria savo sukauptas lėšas.
„Nors rinkiminė agitacija oficialiai bus paskelbta tik gegužės mėnesį, politinės reklamos tiek žiniasklaidoje, tiek kitose reklamos kanaluose jau yra apstu. Galima teigti, kad politinis sezonas niekada ir nebuvo nutrūkęs: nuo 2011 m. pradžios nėra užfiksuota nei vieno mėnesio, kai politikai ar politinės partijos visai nesireklamavo", - teigia TNS LT reklamos monitoringo vadovė Giedrė Juronienė.
Aktyviausiai iš politinių asmenybių per šiuos mėnesius taip pat reklamavosi minėtų dviejų partijų lyderiai: Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis ir konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Šių dviejų politikų reklamos biudžetai sudarė atitinkamai apie 37 proc. ir 35 proc. visų politinei reklamai žiniasklaidoje išleistų pinigų.
„Tai, kad šie partijų lyderiai yra labiausiai besireklamuojantys politikai yra gana natūralu. Abu minėti partijų pirmininkai kartu yra ir Europos Parlamento nariai. Tiek V. Mazuronis, tiek G. Landsbergis partijų vairą į savo rankas perėme visai neseniai, tad galima teigti, kad reklama skirta įtvirtinti jų kaip lyderių įvaizdį", - sako G. Juronienė.
Dažniausiai politinių partijų ir politikų naudojamas kanalas 2015 m. rugsėjį-2016 m. sausį buvo televizija. Išlaidos reklamai šiame kanale sudarė beveik 70 proc. Antroje vietoje - laikraščiai, kuriems buvo skirta apie 16 proc. biudžeto.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimo narys B. Matelis pateko į eismo įvykį, nukentėjo dviratininkas12
Seimo narys, konservatorius Bronislovas Matelis Panevėžyje pateko į autoįvykį, kurio metu nukentėjo dviratininkas. ...
-
Apklausa: palankiausiai vertinamu kandidatu į prezidentus išlieka perrinkimo siekiantis G. Nausėda91
Perrinkimo siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda išlieka palankiausiai vertinamu kandidatu į prezidentus, rodo naujausia „Baltijos tyrimų“ apklausa. ...
-
I. Vėgėlė ir G. Nausėda toliau kritikuoja vienas kitą dėl kampanijas remiančių verslo atstovų17
Kandidatai į prezidentus – advokatas Ignas Vėgėlė bei perrinkimo siekiantis šalies vadovas Gitanas Nausėda – ir toliau kritikuoja vienas kitą dėl sulaukiamos verslo atstovų paramos bei galimo viešų ir privačių interesų kon...
-
Kandidatai į prezidentus nesutarė dėl šeimos sąvokos: pasipylė kaltinimai dėl netęsiamų pažadų85
Šalies vadovo posto siekiantys kandidatai nesutaria, ar kartu gyvenančios tos pačios lyties poros yra laikomos šeima. ...
-
Buvusi Visagino merė skųs teismui VRK sprendimą neregistruoti jos kandidate į Europos Parlamentą8
Buvusi Visagino merė, partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovė Dalia Štraupaitė skųs teismui Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą neregistruoti jos kandidate Europos Parlamento (EP) rinkimuose. ...
-
EP nariai iš Lietuvos menką aktyvumą teisėkūroje sieja su delegacijos dydžiu10
Europos Parlamento (EP) nariai iš Lietuvos sako, kad mažas delegacijos dydis ir dalis pasyvių politikų lemia tai, kad Lietuvos europarlamentarai yra paskutiniai pagal dalyvavimą teisėkūros procese Briuselyje. ...
-
Sporto įstatymo projektas keliauja į Seimą: siūlo didinti finansavimą, stiprinti sportininkų teises2
Penktadienį Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlomam Sporto įstatymo pakeitimų projektui, kuriuo siekiama plėsti sporto finansavimą, stiprinti skėtines sporto organizacijas, sportininkų teises. ...
-
Seimo pirmininkė palaikytų diskusijas dėl apkaltos tvarkos keitimo, bet pati neinicijuotų2
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad galima svarstyti apkaltos tvarkos keitimą, bet pati tokio pakeitimo neinicijuos. ...
-
V. Bakas: panašu, kad prezidentui gali pritrūkti „kuro“ iki antro rinkimų turo35
Prezidentui Gitanui Nausėdai toliau kritikuojant Seimo Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijos darbą, jos pirmininkas Vytautas Bakas tikina, kad šalies vadovas „nusileido gana žemai“. Todėl, parlamentaro nuomone...
-
G. Nausėda nutarė nevetuoti skirtingų sankcijų rusams ir baltarusiams3
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia nutaręs nevetuoti Seimo priimto įstatymo, nepaisant to, kad sankcijos Rusijos ir Baltarusijos piliečiams nebuvo suvienodintos. ...