- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praėjusią savaitę Baltijos šalyse apsilankęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į šalių premjerus dėl pagalbos grąžinant Ukrainos šaukiamojo amžiaus vyrus atgal į Tėvynę. Tiesa, Zelenskis apie tai kalba kol kas puse lūpų. Ką tai rodo? Ar tai, kad situacija fronte išties bloga, ar kol kas tik pasitikrinimas, ar valstybės sugrąžintų ukrainiečius į Tėvynę, jei jų prireiktų fronte. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su VDU profesoriumi Gintautu Mažeikiu.
– Pirmiausiai, nesu tikras, ar prezidentas V. Zelenskis taip mąsto. Bet jeigu galvotų, kad kitos valstybės gali prievarta taip grąžinti, tai teisiškai jis nelabai supranta situacijos. Nes yra tarptautinė teisė ir turi būti sutartys tarp šalių pasirašytos. Be to, Lietuvos įstatymai turi būti sureguliuoti ir suderinti su Europos Sąjunga, kad kažkas prievarta būtų grąžinamas. Kiekvienas asmuo Lietuvoje, net ir užsienietis, per prievartą grąžinamas gali paduoti į teismą ir sunku įsivaizduoti, kaip čia atitiktų Lietuvos konstituciją, mūsų tarptautines sutartis ir kitus dalykus, jeigu mes sugalvotume prievarta suiminėti Ukrainos vyrus ir juos grąžinti į Ukrainą. Mūsų ketinimai remti Ukrainos kariuomenę ir norą išsilaisvinti nuo Rusijos okupacijos gali būti labai gražūs, tačiau yra konstitucija, tarptautinės sutartys, įstatymai ir daugelis kitų dalykų. Net jeigu mūsų prezidentas ar Seimas norėtų tai padaryti, lengvai to negalėtų įgyvendinti. Tai ilgas procesas, kuris galų gale nuvestų ir į konstitucinį teismą. Net kalbos negali būti šiai dienai apie tai. Tačiau gali būti susitariama dėl kažkokių mobilizacinių punktų atidarymo, kur ne pati mobilizacija vyktų, o kur būtų galima ukrainiečiams vyrams ir moterims savanoriams pasirašyti sutartis, kur jiems būtų išaiškinami informaciniai centrai, kur jie galėtų savanoriškai įsitraukti į tėvynės gynybą arba būtų sudarytos jiems kokios lengvatos, įskaitant ir mokestinius dalykus. Nes tie, kurie išvažiuoja, šį bei tą praranda pačioj Ukrainoj arba gali būti persekiojami baudžiamąja teise. Tai visus tuos dalykus jie galėtų informaciniuose centruose sutvarkyti. Ir tokį projektą Lietuva galėtų palaikyti. Panašius atsiliepimus aš girdėjau ir užsienio šalyse, kur Ukraina kreipėsi ar kur buvo diskutuojamas panašus klausimas, kaip mes svarstome.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Na, Estijos premjerė gana greitai pasakė griežtą „ne“, iš Lietuvos tokio atsakymo mes dar negirdime. Ar mes irgi turėtume sekti estų pavyzdžiu ar vis dėlto bandyti tartis su Ukraina ir, kaip jūs sakote, ieškoti kažkokių kitokių kampų tam, kad nebūtų ištartas griežtas „ne“?
– Aš manau, kad skubėti ir griežtai pasakyti „taip“ ar „ne“ nevertėtų. Vis dėlto, jeigu Ukraina paprašytų greito ir aiškaus atsakymo, tada reikėtų pasakyti „ne“. Jeigu Ukraina bus labiau diplomatiška, ko kartais šiai šaliai trūksta, ir bandys derėtis, tada būtų galima sukurti kažkokius projektus, kurių dėka įvairūs asmenys, net nebūtinai Ukrainos piliečiai, bet ir kiti savanoriai per informacinius centrus galėtų gauti informaciją, sudaryti kažkokias preliminarias sutartis. Ir šioje vietoje vykdyti politiką, kas, mano manymu, būtų pozityvus Ukrainos rėmimas.
– Na, Ukraina kaip tik dabar taiso mobilizaciją numatantį įstatymą, koreguoja šaukiamajį amžių, numato tam tikras atsakomybes jaunuoliams, kurie vengs mobilizacijos. Bet, tarkim, jeigu tie jaunuoliai atsiduria čia, Lietuvoje, ir taip bando išvengti mobilizacijos, kyla klausimas, kaip tas ukrainiečių teisingumas pasiektų tuos, kurie yra Lietuvoje? Ar mes dėl to irgi kažką turėtume daryti?
– Ne, nemanau, kad papildomai be tarimosi diplomatinio ir informavimo reikėtų kažką daryti. Kita vertus, jeigu Ukraina mano, kad yra pažeistas jų įstatymas ir kad piliečiai turėtų būti grąžinami pagal baudžiamąją teisę, tada jie gali kreiptis į tarptautinius nusikalstamumo tyrimus ir įprastine tvarka, kaip visi nusikaltėliai yra grąžinami, jiems būtų grąžinami. Kitas klausimas, ar užsienio šalys pripažintų tokią tvarką. Ir čia iš tiesų yra didelė problema, kad asmenims, kuriems gresia būti persekiojamiems, nužudytiems ar kažkas tokio galėtų atsitikti su jais jų šalyje, paprastai Europos Sąjungos šalys gina tokius piliečius ir jų sprendimus – pavyzdžiui, nedalyvauti karuose. Taigi, labai sudėtinga, man atrodo, iš Europos Sąjungos kažką grąžinti į Ukrainą. Sunku man net įsivaizduoti, kad taip galėtų atsitikti. Tačiau, pavyzdžiui, jeigu jie išsiuntinėtų laiškus savo šaukiamojo amžiaus piliečiams ir paaiškintų jų teisinę atsakomybę, bandytų su jais pasikalbėti, netaikydami prievartos priemonių, bet aiškinamasias priemones, o taip pat priimtų papildomus įstatymus, kurie padėtų jiems išvengti atsakomybės ir paaiškintų galimybes: kad, pavyzdžiui, galbūt jums nereikia iš karto važiuoti į apkasus ir dalyvauti šturmo būriuose, bet galite mokytis kompiuterinės technikos, valdyti bepiločius lėktuvus ar dar kažką, įgyti karinę technologinę specialybę ir važiuoti studijuoti, pavyzdžiui, į Didžiąją Britaniją ar JAV, vietoj to, kad dirbtumėt statybininku Lietuvoje – galbūt tai ir sudomintų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Apie Kremliaus užmojį perbraižyti valstybės sienas jūroje: ne tokių gąsdinimų esame girdėję16
Lietuvai ir NATO naujokei Suomijai – naujas akibrokštas iš Rusijos. Jos valdžia vienašališkai nusprendė pakeisti savo sienas su Lietuva ir Suomija Baltijos jūroje. Pagal rusų Gynybos ministerijos parengtą projektą, dal...
-
VRK: užsienyje balsuojančius rinkėjus balsavimo biuleteniai pasieks artimiausiu metu
Užsienyje gyvenantiems rinkėjams, užsiregistravusiems balsuoti paštu, vokai su balsavimo biuleteniais išsiųsti praėjusią savaitę ir turėtų pasiekti juos artimiausiomis dienomis, praneša Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). ...
-
Rusų pranešimus dėl jūrinių sienų L. Kasčiūnas vadina geopolitinėmis konvulsijomis3
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pranešimus apie Rusijos planus keisti jūrines sienas su Lietuva ir Suomija vadina geopolitinėmis konvulsijomis. ...
-
L. Kasčiūnas: pasienyje su Rusija, Baltarusija ketinama įrengti nuolatines fortifikacijas1
Pasienyje su Rusija ir Baltarusija planuojama įrengti nuolatines fortifikacijas – karinius įtvirtinimus, skirtus stabdyti galimą priešiškų pajėgų judėjimą. ...
-
Vyriausybė pritarė Klaipėdos pietinio aplinkkelio projekto planavimui1
Vyriausybė trečiadienio posėdyje pritarė Klaipėdos pietinio aplinkkelio projekto planavimui. ...
-
Vyriausybė pritarė kariuomenės struktūros pokyčiams dėl divizijos, tankų bataliono įkūrimo1
Vyriausybė trečiadienį pritarė Principinės kariuomenės struktūros įstatymo pakeitimams, kuriuose kariuomenės struktūra papildoma siekiant joje sukurti naujus vienetus – pėstininkų diviziją, tankų batalioną. ...
-
Klaipėdoje į viešąjį tualetą nusitaikė vandalai
Vėl sugedo viešasis tualetas, esantis Herkaus Manto gatvėje. Tai esą pastebėjo turistai, dar prieš šventinį savaitgalį kruiziniu laivu atplaukę į uostamiestį. ...
-
Pirmosios Melnragės paplūdimyje gelbėtojų ir vėl nebus6
Netoli šiaurinio molo, Pirmosios Melnragės paplūdimyje, žmonių srautas sezono metu padidėja, o ir vandens sporto mėgėjų didžioji dalis lankosi būtent čia. Tačiau besimaudančiųjų šioje vietoje gelbėtojai nestebi ir ištikus n...
-
Lietuvoje nyksta miškai: eglynus pakeis maumedžiai?4
Ar eglynus Lietuvoje pakeis maumedžių miškas? Miškininkai pasodino iš Lenkijos atsivežtus specialius, bandomuosius maumedžius, stebės, ar jie gali prigyti mūsų krašte. Įveisti maumedžius Lietuvoje bandoma ne tik dėl to, ka...
-
„Yle“: iš ministerijos svetainės dingo Rusijos planas keisti jūrines sienas su Lietuva ir Suomija
Iš Rusijos gynybos ministerijos interneto svetainės dingo informacija apie planus keisti jūrines sienas su Suomija ir Lietuva, trečiadienį praneša visuomeninis suomių transliuotojas „Yle“. ...