Visame pasaulyje išskirtinio šokio kultūrą skleidžianti Vilniaus "Todes" baleto studija penkto gimtadienio proga gerbėjams žada ypatingų staigmenų. Gruodį jubiliejinį koncertą rengianti baleto studija laukia svečių iš Rygos ir Maskvos.

Choreografas Artūras Ravinskis Vilniuje ne naujokas, miestiečiams jis pažįstamas iš atlikėjų Aistės Pilvelytės ir Evelinos Anusauskaitės, grupės "Skamp", muzikinio projekto "Tabami" ir kitų Lietuvos atlikėjų pasirodymų.

Nuramina rampos šviesa

– Jūsų trupė koncertuoja su tokiomis žvaigždėmis kaip Michaelas Jacksonas, Mariah Carey, Ricky Martinas, Filipas Kirkorovas. Ar nepakiša kojos jaudulys? Juk ne kasdien susitinkate su tokiais scenos grandais?

– Jaudulio būna, tačiau kai tik tave nutvieskia rampos šviesos, nusiramini ir susikaupi. Būtent tai, mano manymu, yra profesionalumas. Nesvarbu, su kuo ar kur šoki – žinai, ką turi padaryti ir kokią emociją perteikti.

– Kaip paaiškintumėte "Todes" pavadinimą? Ką jis simbolizuoja?

–Tikroji žodžio "Todes" reikšmė – dailiojo čiuožimo poros atliekamo derinio pavadinimas. Atlikdamas šį derinį, partneris suka savo partnerę aplink save laikydamas už vienos rankos. Sunku keliais sakiniais nusakyti šio žodžio reikšmę, kur kas geriau pradėti pažintį su šia, drįstu sakyti, šokio kultūra.

– Kaip atšvęsite studijos gimtadienį? Kokiais renginiais jį paminėsite?

– Gimtadienius švenčiame jaukiame draugų būryje, nes "Todes" visų pirma yra bendruomenė. Ant vienos studijos sienos visi šokėjai paliko po savo rankos atspaudą. Šventė, kurioje dalyvaus daug draugų, vyks gruodžio 20 d. – intensyviai ruošiamės jubiliejaus atvirai pamokai-koncertui. Kaip ir kiekvieną pusmetį visos grupės, nuo jauniausios iki vyriausios, ruošia po keletą pasirodymų, siuvamės spalvingus kostiumus ir rengiame galingą teigiamų emocijų užtaisą. Taip pat ruošiame staigmenų savo ilgamečiams šokėjams – juk būtent jie sudaro studijos branduolį.

Taip pat dovanosime šventę Vilniaus vaikų namų auklėtiniams – surengsime šokių pamokas našlaičiams. O gruodžio 27 d. juos pakviesime į labdaringą koncertą, kuris vyks Lietuvos vaikų ir jaunimo centre.

Scenoje – nušlifuoti judesiai

– Kaip pritraukiate naujų šokėjų?

– Didžiausias būrys busimų naujokų ateina įkvėpti draugų, kurie jau šoka studijoje. Dalis jų ieško būtent "Todes" žinodami, kad čia bus ne tik nemažas fizinis krūvis, bet ir kas pusmetį besikeičiantys dėstytojai, išskirtinė choreografija ir bene nuo baleto įkūrimo dienos statomi ir naujais akcentais atnaujinami numeriai. Kiti ateina pas mus, neradę, ko tikėjosi, kitose Vilniaus šokių mokyklose. Ypatingi esame dar ir dėl to, kad naujokus priimame bet kuriuo laiku – net ir prieš kiekvieno sezono uždaromąjį koncertą.

– Kiek prakaito reikia išlieti, kad galėtum įsilieti į "Todes" profesionalų trupę?

– "Todes" imperijos kūrėja ir idėjos vadovė Ala Duchova asmeniškai atrenka šokėjus į baleto trupes. Svarbiausi jos kriterijai – talentas ir motyvacija. Būna atvejų, kai vos po pusės metų matome, kad šokėjas yra talentingas ir gali tapti "Todes" profesionalu, tuomet jis kviečiamas į atranką. Būna ir taip, kad gali šokti dešimt metų, o į atranką pakviestas nebus. Manau, teisingiausias santykis – 50 proc. talento ir 50 proc. darbo. Juk perėjęs atranką neužkopi į dangų – patenki į salę, kur dirbi po 12–14 valandų per parą. Tai, ką žiūrovai mato scenoje, yra išdailinti judesiai, sukurti sunkiu darbu.
Nedvejojo nė minutės

– O kaip į šokių sceną užkopėte pats?

– Šoku nuo vaikystės, o "Todes" – dešimt metų. Esu ne tik studijos vadovas, treneris, choreografas, bet ir šokėjas. Užaugau ir subrendau kaip šokėjas didžiausioje "Todes" šokių studijoje Rygoje (iš čia kilusi ir "Todes" įkūrėja A.Duchova), o nuo ketverių iki paauglystės šokau Latvijos tautinių šokių kolektyve "Liesma". 2002 m. baigęs studijas išvažiavau dirbti į centrinę Maskvos baleto "Todes" studiją. Treji metai profesionaliame balete, gastrolės Rusijoje, Europoje ir net Kinijoje. Prieš trejus metus pajutau, kad galiu mokyti kitus. 2008 m. pavasarį gavau pasiūlymą tapti Vilniaus "Todes" studijos vadovu.

Nė minutės neabejojau, Vilnius – gyvas miestas, vadovauti studijai ir puoselėti "Todes" kultūrą būtent čia – išskirtinė patirtis. Lietuviškai jau suprantu, juk ši kalba labai artima latvių, manau po pusmečio galėsime susikalbėti lietuviškai.