Vynuogių, baltųjų sedulų vytelės, įvairių gėlių sausuoliai, kankorėžiai, kaštonai. Regis, paprasčiausios, pro daugelio akis prasprūstančios gamtos dovanos klaipėdietės Ramunės Grabauskienės rankose tampa aukso vertės medžiaga.

Sėkmės simbolis

Diplomuotai kraštovaizdžio architektei kunkuliuojančią kūrybinę energiją išlieti vien darbinės veiklos neužtenka.

Polėkį tapyti, užsiimti rankdarbiais neseniai papildė dar viena aistra – dekoratyvinių vainikų pynimas. Subtilūs ir stilingi darbai stebina išradingumu, tokių prekybos centruose tikrai neišvysi.

Kaip prisipažino Ramunė, kažko panašaus į tai, ką kuria, ir pati nėra mačiusi.

"Gal todėl, kad mėgstu individualumą, originalumą. Vis tiek yra savitas stilius, braižas. Ir dirbama stengiuosi to paisyti. Kai man sako – "noriu kaip pas kaimyną", jokiu būdu to nedarau", – šypsojosi pašnekovė.

Ramunės žodžiais, maždaug prieš trejetą metų atsiradęs pomėgis jai – mielas kasdienybės praskaidrinimas.

"Apskritai vainikas – mano sėkmės simbolis. Stengiuosi, kad jie būtų ne niūrus, tamsūs, o optimistiški, smagūs", – kalbėjo pašnekovė.

Parduotuvės neprireikė

Iš savo nupintų vainikų klaipėdietė duonos nevalgo – jais švenčių proga pamalonina artimuosius, bičiulius bei užsakovus.

"Man patinka pats kūrybinis procesas – tiek tapant, tiek lipdant, tiek pinant. Beje, kadaise buvau raginama pasirinkti floristiką. Bet nedarau to masiškai, dėl kitų. Jei kam patinka, smagu", – kuklinosi Ramunė.

Kalėdiniams vainikams kūrėja neretai pasitelkia raudonos spalvos baltųjų sedulų šakeles bei kaspinus, kankorėžius, visžalių augalų šakeles, auksą, blizgias detales.

Žvelgdama į neseniai sukurtus darbus Ramunė prisipažino, jog jiems panaudojo tai, kas pasitaikė po ranka: nugenėtų vynuogių šakeles, sudžiūvusius, tačiau puikią spalvą išlaikiusius hortenzijų žiedus, buko vaisius, kaštonus.

Vertybė – natūralumas

Savo kompozicijose kūrėja dažnai naudoja ir ryškiaspalvius dumplainius, šermukšnio uogas, buksmedžių, kermėkų šakeles, česnakų bei šilokų žiedynus.

"Širdis vedžioja, – kūrybinėmis paslaptimis dalijosi Ramunė. – Žinoma, atsižvelgiu į spalvų paletę, bandau išlaikyti paprastumą, natūralumą."

Moteris neneigė, jog šiame kūrybiniame procese nemažai praverčia ir žinios apie augalus, jų savybes – kraštovaizdžio architektė gali atskleisti nemažai paslapčių, kaip juos paruošti, kad ilgiau būtų tvarūs, išsilaikytų spalvą.

Ramunė prisipažino, jog jai sunku atsispirti pagundai rinkti įvairias gamtos dovanas, nors jų tiek namie, tiek darbe jau prikaupta sočiai.

"Bet, būna, pamatai kažką įdomaus ir negali atsispirti. Kadangi mėgstu lakstyti pajūryje, namo visada grįžtu kupinomis kišenėmis visokių gėrybių. Net rankinėje pilna akmenukų su skylutėmis. Todėl kai manęs kas nors paklausia, ką taip sunkiai tampausi, atsakau – akmenis", – kvatojo moteris.