Ar šaltis ir drėgmė gali pakenkti langams su stiklo paketais, kol jie dar neįstatyti? Užsisakiau naują langą su stiklo paketais. Bet pamačiusi, kokiomis sąlygomis jis buvo laikomas, nustėrau. Ta firma veža iš Vilniaus langus vilkikais ir iškrauna tiesiai ant sniego. Kai atvežė statyti mano langą, jis buvo apsnigęs, apledėjęs, o kai statė – nuo jo varvėjo vanduo, stiklo paketas buvo išmirkęs. Prašiau darbininkų, kad langą apvalytų, bet jie sakė, kad nereikia, nes esą langui nieko neatsitiks. Firma negali taip elgtis su mano daiktu, už kurį aš sumokejau 800 litų, o jis mėtosi lauke spaudžiant 20 laipsnių šalčio. Kokia po to bus lango kokybė? Virginija S.

Tokių firmų paviešinimas priverstų jas pagarbiau elgtis su užsakovais. Skaitytojos paminėtu atveju langus atvežusi įmonė gali būti langų gamintoja arba tik langų tiekėja ir montuotoja, langą pagaminti užsakiusi kitoje įmonėje. Pagal langų ir durų standartą LST EN 14351, kai langus transportuoja ir montuoja ne įmonė gamintoja, atvežus langą, turi būti pateikta ir informacija apie lango transportavimo ir saugojimo sąlygas bei montavimo instrukcija. Kai langus gamina, transportuoja ir montuoja įmonė gamintoja, šios sąlygos turi būti numatytos vidiniuose įmonės dokumentuose. Užsakovas turi teisę pareikalauti šios informacijos ir pareikšti įmonei pretenziją dėl netinkamo langų transportavimo, saugojimo ir montavimo. Aprašytomis sąlygomis vieną dvi dienas lauke pabuvusio lango savybės neturėtų pablogėti, tačiau gali nukentėti šlapio arba apšalusio, apledėjusio lango montavimo kokybė. Prie šlapio plastiko blogiau prilimpa termoizoliacinės ir sandarinimo medžiagos, todėl gali būti neužtikrintas lango staktos jungties su namo siena sandarumas. Pro susidariusius plyšius gali skverbtis oras ir vanduo. Jeigu dar neatlikta sumontuoto lango apdaila, reikia patikrinti, ar sandarinimo medžiagos gerai sukibusios su lango stakta. Jei matomi trūkiai, neprilipusios vietos, jas reikia papildomai sandarinti ir tik po to apdailinti lango angokraštį.

2012 m. vasarą apšiltinome gyvenamojo namo lauko sienų dalį putplasčiu ir padengėme iš išorės bespalviu (dabar pilkos spalvos) struktūriniu tinku. Kita namo dalis padengta rudo atspalvio struktūriniu tinku. Noriu patarimo, kaip mažiausiomis sąnaudomis galima būtų suvienodinti abiejų sienų struktūrinio tinko spalvas, kurios buvo klaidingai pasirinktos skirtingomis? Ar tokį struktūrinį tinką galima dažyti kokiais nors dažais, ar tas dažymas būtų ilgalaikis? Ar būtina nukrapštyti esamą bespalvį tinką ir tinkuoti kito atspalvio tinku? Norime patvaraus ir ilgaamžio varianto. Ina R.

Bendrovės "Knauf" technikas Kastytis Vaseris:

Struktūrinio tinko skirtingos spalvos išlyginamos labai elementariu būdu – papildomu dažymu. Dažymui reikėtų naudoti specialius, vadinamuosius spalvą išlyginančius silikoninius dažus, tinkančius dažyti fasadines tinkuojamas termosistemas. Labai svarbu, kad būtų naudojami būtent tokie dažai, kad nebūtų pablogintas sistemos "kvėpavimas", kitaip tariant, vandens garų laidumo geba. Vakarų šalyse tokios fasadų šiltinimo sistemos dažomos praktiškai visada, kai naudojami ir mineralinis (cementinis), ir silikoninis, akrilinis, silikatinis dekoratyvinis tinkas. Lietuvoje priimta būtinai dažyti tik mineralinį tinką, o kitus – dažniausiai ne. Dažymas visada yra naudingas, nes prailgina tokios sistemos ilgaamžiškumą. Deja, taupymas dažniausiai nugali. Tiesa, reikėtų priminti, kad dažo sluoksnis nėra amžinas, kas 5–10 metų fasadą reikėtų profilaktiškai perdažyti.

Gyvenu penktame aukšte penkiaaukščiame name, norėčiau bute įsirengti židinį. Nuo ko turėčiau pradėti? Kokie leidimai ar kiti dalykai yra reikalingi? Ligita

Urbanistikos ir architektūros skyrius vedėjo pavaduotojas Rytis Petras Strimaitis

Yra du keliai. Galima užsirašyti į priėmimą pas architektą savo seniūnijoje, atsinešti dokumentus ir jis paaiškins, ką daryti. Kitas variantas – kreiptis į savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyrių ir paprašyti, kad būtų nustatyti specialūs architektūros reikalavimai numatytiems darbams. Gyventojai, norinčiai židinio, reikės įrengti dūmtraukį. Tai yra padaryti skylę lubose ir kartu namo stoge, pro kurią bus iškištas dūmtraukis. Statybos techninis reglamentas nedraudžia įrengti židinį daugiabutyje, tik yra numatytos išlygos ir reikalavimai. Židinį galima įrengti tik paskutiniame daugiabučio aukšte, jei namo viduje nėra anksčiau įrengto dūmtraukio. Norint įsirengti židinį žemiau esančiame aukšte, naują dūmtraukį reiktų vesti per kitų gyventojų patalpas, tam reikalingas patalpų savininkų sutikimas. Vis dėlto, net ir gyvenant viršutiniame aukšte ir norint židinių, reikalingas kaimynų palaiminimas. Kadangi skylę reikia pramušti stoge, kuris yra viso namo bendro naudojimo objektas, reikalingas daugiau kaip pusės namo savininkų sutikimas. Dūmtraukis turi atitikti nustatytus reikalavimus, jis turi būti įrengtas taip, kad nebūtų pavojaus kilti gaisrui. Iškišti kaminą pro namo fasadinę sieną negalima. Tokių pavyzdžių yra kai kuriose Lietuvos vietose, pavyzdžiui, Daugų miestelyje. Mes to netoleruotume.

Prieš du mėnesius žmonai padovanojau bonsą. Po kurio laiko nukrito lapai. Prie medelio aprašymo nebuvo. Nežinau, ar bonsas jau žuvo. Bandžiau internete ieškoti literatūros, bet radau tik nevykusius vertimus, iš kurių nieko nesupratau. Įtariu, kad šis augalas yra kininis ligustras, jei teisingai išversta. Gal galite patarti, kaip prižiūrėti bonsą?

Bonso meistras Kęstutis Ptakauskas

Parduotuvėje parduodami bonsai nėra tinkamai paruošti auginti. Tai tik medžiaga arba pusfabrikatis. Žmogus, nusipirkęs bonso medelį iš parduotuvės, pirmiausia turi jį persodinti į specialų bonsams skirtą gruntą, kurio parduotuvėje nėra pirkti. Jo reikia įsigyti specializuotose parduotuvėse arba pasigaminti pačiam, atsižvelgiant į medelio rūšį. Kadangi gruntas, kuriame auga medelis, nėra tinkamas jam nuolat augti, jis pradeda mesti lapus, nykti arba visai žūsta. Jei nukrito lapai, dar nereiškia, kad medelis mirė. Tai tik rodo, kad augalui kažkas negerai ir reikia šalinti to priežastis. Jei to nepadarysime laiku ir kokybiškai, medelis žus. Jei bonsas augo blogame grunte, o dažniausiai tai būna paprasčiausios durpės, kurios ilgai laiko drėgmę, pradeda pūti šaknys. Dėl to medelis pradeda mesti lapus ir vėliau žūsta. Nupirktas medelis galėjo turėti šaknų puvinį, bet pirkėjas to nežinojo ir nieko nedarydamas dar paspartino jo žūtį. Tai atsitinka maždaug apie 70 proc. nupirktų bonsų. Jei yra prasidėjęs šaknų puvinys, medelį išgelbėti labai sunku – tai gali padaryti tik gerai išmanantis šį darbą žmogus. Gydymas gali trukti nuo dviejų iki šešių mėnesių. Jai šaknų puvinys labai išplitęs, medelio beveik neįmanoma išgelbėti. Kita lapų numetimo priežastis gali būti priešinga: gruntas visiškai išdžiūvo, medelis patyrė stresą. Tai atsitinka maždaug proc. nupirktų augalų. Medelį palaisčius, jis gali atsigauti ir vėl pradėti leisti naujus lapus. Dar dešimtadalis pirktų bonsų būna silpni ir juos užpuola kenkėjai (dažniausiai voratinklinė erkutė), kurie galutinai pribaigia ir taip silpną augalą. Laiku pastebėjus ir suteikus pirmąją pagalbą, medelį galima išgelbėti. Daliai šių augalų kenkia kitos priežastys: pasikeitusi vieta, per sausas oras, šaltis, skersvėjis ir kita. Lietuvoje, taip pat ir jų prekybos vietose, beveik nėra specialistų, kurie gali tinkamai ir profesionaliai paaiškinti žmogui, kaip elgtis su bonsais. Bonsai, kaip ir žmonės, jei gerai maitinasi ir auga sveikoje aplinkoje, būna sveiki ir tvirti. Norint medelį persodinti, taip pat reikia išmanymo ir žinių. Apskritai, norint auginti bonsus, reikia specialių žinių, meilės ir kantrybės – tuomet medis žmogui atsidėkoja šimteriopai.

Kodėl niekas netikrina prekybos centruose parduodamų prekių galiojimo laiko ir kokybės? Daržovių, vaisių skyriuose kartais net baisu paimti kokį mandariną, nes jis visas supelijęs, vien šlapia vieta likusi. Tokių mandarinų – ne vienetai, o visos dėžės! Tas pats su bulvėmis, morkomis... Sumoki didžiausius pinigus, o pasirodo, kad pusę nusipirktų prekių reikia išmesti, nes daržovės ar vaisiai supuvę, pajuodavę ir kitaip pažeisti. Kaip užsienyje sugeba atrinkti daržoves ir prekiauti švariomis, sveikomis? Sakysite, turiu pasirinkimo teisę? Taip, tik nėra kur rinktis, nes taip yra ne vienoje parduotuvėje. Kita vertus, kodėl aš turiu rinktis kitą parduotuvę? Kiek galima tyčiotis iš žmonių?

VMVT Maisto skyriaus vyriausiasis specialistas Francas Komarovskis

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad vadovaudamasis Europos Komisijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktais, švieži vaisiai ir daržovės, parduodami rinkoje, privalo atitikti prekybos standartus, turi būti saugūs ir tinkamai paženklinti. Už tinkamą šių reikalavimų vykdymą atsakingi vaisius ir daržoves parduodantys asmenys ar įmonės.

Nustatytų prekybos standartuose kokybinių reikalavimų neatitinkančių vaisių ir daržovių tiekti į rinką negalima. Prekybininkai privalo nuolat perrinkti vaisius ir daržoves ir pašalinti minėtų standartų neatitinkančius. Tinkamumo vartoti termino šviežiems vaisiams ir daržovėms nėra nustatoma, jie laikomi tinkamais vartoti tol, kol atitinka minėtų standartų reikalavimus.

Per 2012 m. teritorinės VMVT skyrių specialistai mažmeninės prekybos įmonėse atliko 6 245 patikrinimus, iš viso patikrinta per 200 t šviežių vaisių ir daržovių, iš kurių prekybos standartų reikalavimų neatitiko 4,4 proc., o ženklinimų reikalavimų neatitikimai sudarė 65,4 proc.

Per patikrinimus 2012 m. dėl kokybės ir ženklinimo pažeidimų neleista realizuoti 5,6 t vaisių ir daržovių. Be to, įmonės, prekiaujančios vaisiais ir daržovėmis, buvo įpareigotos suženklinti 450 kg, perrūšiuoti 5 100 kg ir sunaikinti 40 kg įvairių vaisių ir daržovių. Labiausiai reikalavimų neatitiko bulvės, obuoliai, braškės, agurkai, citrusiniai vaisiai.

Vaisių, daržovių prekiautojams ir atsakingiems darbuotojams už teisės aktų reikalavimų pažeidimus surašyti įspėjimai ir paskirtos piniginės baudos.

Dažniausiai pasitaikantys pažeidimai turgavietėse: šviežių vaisių ir daržovių kainų etiketėse pirkėjui nenurodoma visa privaloma būtina informacija (kilmės šalis, kokybės klasė, veislė) arba ji nurodoma neteisingai, neišsaugomos ženklinimo etiketės, nepateikiami įsigijimą patvirtinantys dokumentai, produkcija neatitinka prekybos standartų reikalavimų. Pasitaiko, kada ligų ir puvinių pažeisti citrusiniai vaisiai, obuoliai, braškės viršija 2 proc. Prekybos vietose nustatomi higienos pažeidimai (produkcija tiesiogiai laikoma ant grindų, pagalbinėse patalpose laikomi pašaliniai daiktai), prekiautojai nepasitikrinę sveikatos, neišklausę higienos žinių kursų.

Atskirose mažmeninės prekybos įmonėse pasitaiko ir didesnių pažeidimų, tačiau Respublikos mastu parduodamų vaisių ir daržovių kokybiniai rodikliai gerėja: 2006 m. vaisių ir daržovių kokybės pažeidimai sudarė 16,2 proc., o 2012 m. – tik 4,4 proc.