SUKAKTIS

„Vytinė“ dešimtmetį švenčia šokdama ir dainuodama

„Vytinės“ vokalistė

Klaipėdos universiteto studentų ansamblio „Vytinė“ istorijoje jau įspausta 10 metų. Vienareikšmiškai sunku pasakyti, ar tai daug, ar mažai. Jauname Klaipėdos universitete toks ansamblio gyvavimo amžius gana solidus, – jis tik keliais metais jaunesnis už pačią Alma Mater. Kita vertus, betrepsint „Jonpolkį“ ar „Leliūnų kadrilį“, virpinant smuikais „Kaimo vakaruškas“, plėšiant „Rausvuose rytuose“, tie 10 metų pralėkė lyg ir nepastebimai... Kita vertus, dešimtmetis – tai lyg egzaminas po daugybės šokių, vokalo, instrumentinės muzikos paskaitų ir užsiėmimų, koncertų Lietuvoje ir kelionių su jais į svečias šalis.

Unikalus ansamblis

„Vytinė“ – nedidelis mėgėjiškas KU įvairių fakultetų studentų meno saviveiklos kolektyvas, turintis tris puikius vadovus, – meno vadovą bei vokalinės grupės vadovą Vytautą Saikauską, instrumentinės grupės vadovą Joną Petrauską bei šokių grupei vadovaujantį Vidą Mačiulskį.

Ansamblio gimimas, augimas ir gyvenimas neįsivaizduojamas be jo krikštatėvio – ilgamečio Klaipėdos universiteto rektoriaus prof. Stasio Vaitekūno – palaikymo bei paramos.

Ansamblis unikalus savo muzikos, dainos, šokio raiška, to nerasime kitų kolektyvų programose. Ansamblio originalumas iškart atsiskleidžia visuose renginiuose, net ir užsienyje. Grupės vadovai patys rašo muziką, aranžuoja, kuria instrumentuotes bei choreografines kompozicijas. Taip gimsta nauji kūriniai, kita savita meninė spalva. Beveik visas repertuaras veda prie Mažosios Lietuvos ištakų.

„Vytinės“ kraitis, koncertinis repertuaras – apie 50 šokių, dainų bei kapelos atliekamų kūrinių. Dar tiek pat yra likę užkulisiuose, laukia savo eilės ir vietos koncertinėse programose.

Pernai rudenį vykusiame Pirmajame studentų tautinės muzikos kolektyvų festivalyje Vilniuje „Vytinė“ užėmė dvi pirmąsias vietas už jos vadovo V. Mačiulskio sukurtus ir studentų sušoktus šokius „Mudu abudu“ bei „Gumbinė“. Jiems muziką parašė instrumentinės grupės vadovas J. Petrauskas. Šie šokiai pelnė ryškų pripažinimą su teise būti šokami ir kitų kolektyvų.

Plojo užsieniečiai

Su savo koncertinėmis programomis „Vytinės“ ansamblis yra perbėgęs Lietuvą, stabtelėjęs Latvijoje, Estijoje, Vokietijoje ir net saulėtoje Ispanijoje. Mūsų dainų klausėsi ir vingrius „Vytinės“ šokius matė suomiai, prancūzai, portugalai ir net kanadiečiai bei amerikiečiai Anglijoje vykusiame tarptautiniame 24-ajame muzikos festivalyje. Jame per savaitę surengėme apie 15 koncertų, kaskart buvome šiltai sutikti ir prašomi žiūrovų pakartoti jiems labiausiai patinkančius kūrinius.

Be galo smagu buvo dainuoti žvelgiant į Atlanto vandenyno bangas bei palmes Ispanijoje, matyti gyvą baskų šokį, palyginti (net išbandyti) jų instrumentus su savaisiais, o vakarėliuose su kitataučiais dainuoti tas pačias dainas, kurios akimirksniu ištirpdo atstumą tarp Lietuvos ir Ispanijos.

Kartais tolimose kelionėse autobusai lūžta, neatlaikę sklidinų įspūdžių, pilnų džiaugsmo „Vytinės“ ansamblio dalyvių. Visko būna. Tačiau optimistiškai nusiteikę studentai niekados nepalūžta ir dainuoja toliau: „Linksminkimos, linksminkimos, pakol jauni esma!“

Linksminkimos!

Gražiai „Vytinė“ draugauja su Šiaulių universiteto „Saulės“ ansambliu. Šios draugystės kulminacija – po koncerto Šiauliuose įvykę dviejų universitetų ansamblių – „Saulės“ ir „Vytinės“ jungtuvės su visomis vestuvių ceremonijomis. Palaiminti jungtinę dviejų universitetų porą atvažiavo net kunigas, svočiutės pareigų ėmėsi mūsų Agnija, piršlio – „Saulės“ narys, o jaunuosius sveikino per visą salę išsirikiavusių pamergių ir pabrolių kolona.

Be abejo, tokia ypatinga proga gavome ir ypatingų dovanų. Pati įspūdingiausia buvo televizorius arba, jei atvirai, televizoriaus rėmai (šio laikmečio studentiška idilė!).

Rašo metraštį

Jungtuvės, odisėjiškos kelionės su nuotykiais bei kliūtimis, koncertų įspūdžiai, ansamblio „fuksų“ krikštynos ir veteranų palydos – viskas atsispindi storame „Vytinės“ metraštyje bei netrukus dienos šviesą išvysiančioje knygoje apie ansamblį.

Skambiausi koncertinio repertuaro kūriniai užfiksuoti dviejose „Vytinės“ kompaktinėse plokštelėse, o gražiausi šokiai, profesionaliai integruoti į Klaipėdos bei Neringos panoramą, įamžinti nuostabiame „Vytinės“ vaizdo klipe. Jį galima pamatyti internetiniame Klaipėdos universiteto puslapyje. Be to, sukurti ir išleisti keli bukletai.

„Vytinė“ turi ir savo emblemą, sukurtą universiteto vyr. dailininkės R. Gorodeckienės, bei vėliavą, išsiuvinėtą Benitos Jurdonaitės rankomis.

Studentiškoji „Vytinė“ savo dešimtmetį švenčia šokdama, grodama ir dainuodama. Ansamblio dalyviams kiekviena repeticija yra šventė. Ir šventė nesibaigs tol, kol gyvuos „Vytinė“.